Apie tai rašo leidinys „Daily Mail“.
Jūs stovite prie šaldytuvo 22:00 val. ir svarstote, ką užkąsti. Bet ar jūs tikrai alkanas?
Daugelis iš mūsų maistą imame automatiškai, galbūt iš įpročio, arba dėl to, kad maistas atrodo ar kvepia pernelyg apetitingai, arba dėl psichologinio komforto.
Remiantis 2018 m. Mental Health Foundation apklausos duomenimis, beveik pusė suaugusiųjų Jungtinėje Karalystėje (46 proc.) nurodė, kad valgė daugiau dėl streso.
Gebėjimas atskirti tikrą maisto poreikį nuo impulsų, kuriuos sukelia emocijos ar įprotis, padeda išvengti žalingų mitybos įpročių susiformavimo.
Yra keletas pagrindinių požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Naudokite šį vadovą, kad suprastumėte, kada organizmui tikrai reikia maisto, o kada jis prašo visai ko kito.
Tikrasis alkis
Tikrasis alkis yra susijęs su skrandžio signalais, hormonais ir energijos atsargų būkle – visa tai perduoda smegenims signalus apie būtinybę valgyti.
Šis jausmas stiprėja palaipsniui. Tikrojo alkio simptomai: burbulavimas skrandyje (dėl skrandžio raumenų susitraukimų, kurie stumia orą ir virškinimo sultis), energijos sumažėjimas ir sunkumai susikaupti.
Taip pat gali atsirasti „hangry“ – reiškinys, kai žmogus tampa dirglus dėl maisto poreikio.
Kai kraujyje sumažėja cukraus lygis, smegenys gauna mažiau degalų stresui valdyti, nuotaikai reguliuoti ir savikontrolei.
Žemas cukraus lygis stimuliuoja streso hormonų, pvz., adrenalino, gamybą.
Nereikia kovoti su tikruoju alkio jausmu. Žmonės, kurie praktikuoja „suvokiamą mitybą“ (sąmoningą porcijų ribojimą), dažniau griebiasi maisto streso metu arba matydami patrauklų maistą, parodė dideli 2022 m. „British Journal of Health Psychology“ tyrimai.
Nereikėtų pernelyg atidėlioti valgio: fizinis alkis keičia maisto pasirinkimo prioritetus į greitus energijos šaltinius, o ghrelino hormono lygis pakyla, stimuliuodamas smegenų atlygio centrus, todėl kaloringi produktai atrodo ypač patrauklūs.
Emocinis maitinimasis
Jis susijęs su emocijomis, o ne su fiziniu poreikiu. Dažnai atsiranda staiga, kai žmogus patiria stresą, yra pavargęs, nuobodžiauja ar yra per daug apkrautas.
Toks maitinimasis retai suteikia sotumo jausmą, nes kūnui reikia poilsio ar emocinės paramos.
2019 m. „Scientific Reports“ tyrimai parodė, kad emocingai besimaitinantys žmonės valgė mažesnes pagrindines porcijas, bet dažniau užkandžiauja, likdami alkani tarp valgymų.
„Skonio“ alkis
Kai po pietų norisi deserto – tai ne tikras alkis, o noras valgyti dėl maisto skonio, kvapo ar išvaizdos.
Apetito neuronai gali persijungti į „deserto režimą“, net jei organizmas yra sotus.
Tai evoliuciškai suprantama: saldus maistas buvo energetiškai tankus ir retas, todėl smegenys jam teikia pirmenybę.
Visiškas saldumynų vengimas, atvirkščiai, gali sustiprinti norą. Rekomenduojama derinti „desertinį“ maistą su sveikesnėmis alternatyvomis: šokoladą su uogomis arba traškučius su riešutais.
2019 m. tyrimai parodė, kad dehidratavę žmonės jaučia troškulį, o ne padidėjusį apetitą. Alkį ir troškulį kontroliuoja skirtingos smegenų sistemos. Jei jaučiate alkį, greičiausiai jūsų kūnui reikia maisto, o ne skysčių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
