Išgirdus žinią apie artimojo netektį, tai lydi įvairios emocijos – liūdesys, šokas. Bet kokiu atveju, po artimojo mirties ant šeimos pečių krenta laidotuvių organizavimo reikalai. Žmogui mirus užsienyje, atsiranda dar daugiau procedūrų, kurias reikia praeiti, o artimiesiems kyla krūva klausimų: ką daryti, nuo ko pradėti, kiek tai užtruks ar kiek kainuos?
Ką pirmiausia padaryti užsienyje mirus artimajam, kokių dokumentų reikia, kiek gali kainuoti ir kiek užtrunka palaikų pargabenimas į Lietuvą bei kokią išmoką palaikų transportavimui skiria valstybė, naujienų portalui tv3.lt pasakojo palaikų transportavimo įmonės „Interepa“ vadovas Donatas Dūda ir įmonės atstovė Žaneta Karpova.
Dažniausiai palaikai gabenami iš šalių, kur daugiausia lietuvių
Nors pastebima, kad vis daugiau lietuvių grįžta gyventi į gimtąją šalį, skaičiuojama, kad į kitas šalis gyventi išvykę yra apie 700 tūkst. lietuvių. Populiariausios kryptys, kur traukia lietuviai, aiškios, tad nenuostabu, kad ir palaikai dažniausiai gabenami iš šių šalių.
„Dažniausiai gabenama iš ten, kur mūsų, lietuvių, yra daugiausia – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija. Bet į sąrašą tikrai patenka ir Prancūzija, ir Italija, ir kitos šalys, ypač kai yra atostogų metas“, – vardijo pašnekovas.
Sąraše gan aukštai rikiuojasi ir Turkija, tiesa, kai ateina pats atostogų pikas ir išvykstama pasimėgauti poilsiu su „viskas įskaičiuota“, kur dažniau vartojamas alkoholis, suvalgoma daugiau maisto, spigina kaitri saulė.
Įdomi detalė – nors gali skambėti keistai, tokių paslaugų poreikis turi net sezoniškumą ir yra keli sezonai metuose, kai paslaugos poreikis ženkliai išauga, pavyzdžiui, kalėdinis laikotarpis, laikas po žiemos švenčių.
Į sezoniškumą patenka ir metas, kai tautiečiai leidžiasi į atostogas, kur mirtys įvyksta ir dėl natūralių priežasčių, ir dėl nelaimingų atsitikimų.
Pašnekovas pasakoja pats anksčiau mėgdavęs visur, kur keliauja, išsinuomoti motorolerį ir juo važinėti, tačiau tokios kelionės, kaip parodė patirtis, gali baigtis tragiškai. Ir, kaip sako, dažniausiai įvykio kaltininkais tampa ne motorolerių, o kitų transporto priemonių vairuotojai.
Ką daryti artimajam mirus užsienyje?
Pasakodami apie svarbiausius žingsnius, kaip elgtis užsienyje mirus artimajam, pašnekovai pastebi, kad dažnai vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad pirmas žingsnis tokiais atvejais – kreiptis į ambasadą.
„Yra galvojančių, kad kai žmonės miršta užsienyje, tai yra ambasados reikalas viską sutvarkyti – tikrai ne. Į ambasadą reikėtų kreiptis tokiu atveju, kai susiduriama su sunkumais, vyksta kažkas nenormalaus, pavyzdžiui, kažkas neišduodama vietos institucijų dėl priežasčių, kurios tik jiems vieniems žinomos.
Lygiai taip pat ambasada gali padėti, kai propaguojamos vietinės įmonės, daromi trukdžiai palaikus transportuojančioms įmonėms, kad artimieji negalėtų visko susitvarkyti, samdytų papildomą vietinę įmonę.
Tokiais atvejais ambasada tikrai padeda ir jie, kai pamato, kad įsikiša ambasada, atsargiau siūlo priverstines paslaugas, kurios tikrai nėra būtinos. Bet pargabenti kūną nėra ambasados darbas“, – aiškino įmonės vadovas.
Tad ką daryti? Pirmiausia surandama palaikų transportavimu užsiimanti įmonė, su ja pasirašoma sutartis, padaromas įgaliojimas ir nuo tada visų reikalų tvarkymo naštą nuo artimųjų pečių nuima įmonės atstovai.
Kokie dokumentai reikalingi?
Svarbiausia, ką dar turi padaryti artimieji – pateikti mirusiojo pasą arba jo kopiją. „Patarimas visiems – turėkite savo artimųjų pasų kopijas, nes negali žinoti, kada gyvenime jų gali prireikti“, – patarė D. Dūda.
Taip pat reikalinga metrikacijos skyriuje išsiimti tarptautinį gimimo liudijimą (forma A). Priklausomai nuo to, kurioje šalyje ištiko mirtis, gali reikėti ir santuokos liudijimo (forma B). Tai yra dokumentai, kurių prašoma dažniausiai.
Vis dėlto, kaip pastebi įmonės atstovai, net toje pačioje šalyje, pavyzdžiui, Vokietijoje, skirtinguose miestuose gali skirtis ir reikalavimai – pasitaiko atvejų, kai reikalingas ir sutuoktinio/ės pasas, gimimo liudijimas. Dėl reikalingų dokumentų visą informaciją pateikia įmonė.
Tačiau turbūt daugelis artimųjų paso kopijų neturi, tad kas vyksta tokiu atveju? Pašnekovai sako, kad tuomet laukia daug daugiau procedūrų ir procesas užsitęsia.
„Tokiais atvejais kreipiamasi į visas institucijas, kurios gali turėti kokį nors dokumentą su asmens nuotrauka. Kas yra įdomu, kad, pasirodo, Lietuvoje negalima gauti nei paso, nei asmens tapatybės kortelės kopijos iš institucijų, kas turėtų būti įmanoma, kai žmogus miršta.
Tada reikalingi bet kokie dokumentai, kad įgaliota institucija galėtų patvirtinti ir atsiųsti notariškai patvirtintą dokumentą, kad tai yra tas asmuo, tas pats žmogus tapatybę patvirtina morge. Tokiu atveju viskas labai ilgai vyksta“, – aiškino Žaneta.
Per kiek laiko kūnas parvežamas į Lietuvą?
Idealiu atveju, nors tokių, kaip sako Donatas, paprastai nebūna, kūną į Lietuvą galima pargabenti per savaitę, daugiausia – dvi. Vis dėlto, kai neturima paso ar jo kopijos, viskas gali trukti iki mėnesio.
Be to, dokumentacija gali skirtis priklausomai ir nuo mirties priežasties: ar žmogus mirė ligoninėje, ar jis rastas miręs namuose ar gatvėje. 95 proc. atvejų, kai asmuo miršta ne ligoninėje, pradedamas policijos tyrimas – tai gali prisidėti prie išsitęsusių procedūrų.
O laikas yra svarbus faktorius. Daugelyje šalių duodamas 20–30 dienų terminas perimti kūną, kitu atveju jis gali būti palaidotas, tuomet susiduriama su dar daugiau iššūkių.
Atstovai pažymi, kad kai yra pasirašomas įgaliojimas, nuo to momento bendravimą su institucijomis perima transportavimą vykdanti įmonė, nebent artimieji pageidauja kitaip. Anot Donato, 20 proc. atvejų patys artimieji nori dalyvauti procese ir prisidėti ten, kur tik gali.
Jei nekyla papildomų trukdžių ir procesas eina sklandžiai, už pargabenimą atsakinga įmonė išima mirties liudijimą ir, gavus leidimą transportuoti kūną, jis iškeliauja į Lietuvą. Svarbu pabrėžti, kad vietinių ligoninių išduotas medicininis mirties liudijimas nėra tapatus tarptautiniam mirties liudijimui.
„Kitą kartą žmonės skambina ir sako, kad jau gautas medicininis mirties liudijimas, galite važiuoti pasiimti kūną ir gabenti į Lietuvą. Taip, iš ligoninės mes kūną galime paimti, bet kol nėra tarptautinio mirties liudijimo, galime jį nebent kažkur pervežti, pavyzdžiui, į privatų morgą, kas kainuoja po 80–100 eurų per dieną, ir ten palikti, kol tvarkomi kiti dokumentai.
Tokiu atveju geriau palikti kūną ligoninėje, kas dažnu atveju yra nemokama ir galima laikyti iki savaitės“, – kalbėjo palaikų transportavimo įmonės vadovas.
Pasakė, kiek gali kainuoti palaikų parvežimas
Paklausti apie kainas, įmonės atstovai aiškina, kad tai labai priklauso nuo to, iš kokios šalies gabenama ir į kurį Lietuvos miestą. Pavyzdžiui, kūno pervežimas iš Vokietijos gali atsieiti nuo 1,6 iki 2,5 tūkst. eurų, iš Jungtinės Karalystės – apie 2–3 tūkst. eurų.
Pašnekovai pasakoja, kad užsienyje būna įvairių atvejų, kurie gali išauginti kainą, pavyzdžiui, vienose šalyse reikalaujama pirkti karstą gabenimui būtent iš tos šalies, kas gali kainuoti ir apie 2 tūkst. eurų, arba reikalaujama pirkti tam tikras paslaugas, kurios nė nereikalingos.
Taip pat yra šalių, kuriose propaguojamos išskirtinai vietinės įmonės arba reikalaujama susimokėti nemenkas sumas, kad kūną būtų galima paimti ir repatrijuoti. Savo praktikoje jie yra susidūrę su atveju, kai už paslaugas Tailande iš šeimos buvo paprašyta keliasdešimties tūkstančių eurų:
„Šeima net norėjo parduoti savo butą, bet tikrai patarimas visiems – jei atsitinka toks atvejis, palaukite, neparduokite, žmogus miręs, jūs nieko nepakeisit, o jums gyventi kažkur reikia. Rezultate mums paskambino gal po trijų savaičių ir kaina buvo likusi apie 3 tūkst. eurų iš keliasdešimties.“
Kūnas gabenamas mediniame karste, kurio viduje yra cinko kapsulė, kuri, iš morgo įmonės darbuotojui paėmus kūną, yra užlydoma. Mirusiojo kūnas taip pat gali būti kremuojamas, tačiau tai daryti užsienyje dažnai yra brangiau nei gabenti kūną karste.
Pašnekovai pastebi, kad užsienio šalyse pateikiama patraukli kremavimo kaina, tačiau tuomet atsiranda „žvaigždutės“ – papildomos sąlygos ir papildomi mokesčiai, kurie gali kainą gerokai išpūsti.
Dėl to, priklausomai nuo to, iš kurios šalies transportuojami palaikai, patariama kremuoti kūną arba Lietuvoje, pavyzdžiui, Klaipėdoje, jei keliaujama iš Skandinavijos šalių, arba Lenkijoje, jei grįžtama iš kitų Europos šalių.
Parama užsienyje mirusių piliečių palaikams parvežti
D. Dūda primena, kad prireikus gabenti kūną į Lietuvą iš kitų šalių, galima gauti paramą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką.
Kaip rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje, parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų pervežimo išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių. Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši suma siekia 3 780 eurų.
Kad galėtų gauti išmoką, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi atitikti šias sąlygas:
- vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos arba vienam asmeniui, jeigu jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 663 Eur);
- su mirusiu asmeniu mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys arba jo artimieji giminaičiai, jų nesant, asmenys, susiję su mirusiu asmeniug iminystės ryšiais (šoninė giminystės linija – pusbrolis, pusseserė, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia) arba svainystės santykiais (tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių – posūnis, podukra, patėvis, pamotė, uošvė, uošvis, žentas, marti).
Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos teisei į paramą palaikams parvežti apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos gautas pajamas arba pagal mėnesio, kurį atsirado teisė į paramą palaikams parvežti, gautas pajamas.
Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo dėl paramos palaikams parvežti turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota – paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.
D. Dūda sako, kad valstybės skiriamos paramos dažniausiai pakanka padengti visą gabenimo sumą, tačiau įspėja nekartoti vienos esminės klaidos, su kuria tenka susidurti praktikoje: dėl paramos besikreipiantis asmuo turi būti tas žmogus, iš kurio sąskaitos buvo pervesti pinigai atsiskaitant už paslaugas.
„Jei žmogus tuo metu neturėjo banko sąskaitoje pinigų ir pervedimą padarė kitas žmogus, viskas – paramos negausite“, – įspėja D. Dūda.
Į Lietuvą pargabenus kūną, jis perduodamas artimųjų pasirinktiems laidojimo namams – nuo čia visą tolimesnį procesą perima jų atstovai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
