Pasakodamas apie savo darbo specifiką, T. Simaška juokauja, kad kartais tenka pacientus kaip reikiant pakamantinėti, kol iš jų išgauna atsakymą, kas nutiko.
Visgi, neslepia jis, dažniausiai kalbant labai intymiomis temomis nepažįstamiems išsipasakoti gerokai lengviau nei pažįstamiems, nes svetimi žmonės neteisia, rašoma pranešime spaudai.
„Ypač sudėtinga poroms, nes niekas nenori įžeisti ir įskaudinti antros pusės, jei kažkas buvo negerai, o taip pat bijoma ir neigiamų komentarų“, – kalba T. Simaška.
Senatvė – ne nuosprendis
Pasakodamas apie problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria vyrai, gydytojas mini testosterono, vadinamojo vyriško hormono, sumažėjimą. Įprastai daugiausiai šio hormono vyro organizme būna sulaukus 18 metų, o vėliau jo kiekis pradeda lėtai mažėti.
„Kokie simptomai, kad trūksta testosterono? Išnyksta rytinės erekcijos, nes testosteronas gaminasi tik naktį, tik miego metu. Sumažėja libido – noras turėti lytinių santykių. Taip pat mažėja raumenų masė, priaugama riebalinio audinio, sunku susikaupti darbe, prastai miegama. Kitaip tariant, susidaro toks senstančio vyro vaizdas“, – vardina gydytojas.
Pasak jo, būtent tada, kai atsiranda pirmieji simptomai, vertėtų pasidaryti tyrimus ir pasitikrinti testosterono lygį organizme.
Paklaustas, kaip paskatinti organizmą gaminti užtektiną kiekį testosterono, T. Simaška šypteli: esminis dalykas yra naktinis miegas, o taip pat tai, kad miegoti būtų einama maždaug tuo pačiu metu. Taip pat itin svarbu gauti užtektiną kiekį šviesos iš ryto, jei tik įmanoma – tiesioginės saulės. Taip pat, gyventi fiziškai aktyviai, gauti užtektinai riebalų.
„Galima pajuokauti, jog vyrui gyvenimas pasibaigia tada, kai nebelieka erekcijos – lytinės funkcijos sutrikimai vyrams yra psichologiškai labai sudėtingi. O mano darbas padaryti, kad tokių situacijų nebūtų – šiais laikais viskas 100 proc. yra išsprendžiama“, – pabrėžia specialistas.
T. Simaška sako, net ir gajus įsitikinimas, jog senatvėje erekcijos sutrikimai yra natūralu, nėra teisingas.
„Taip, vyro varpa yra kraujagyslinis organas ir jai reikia geros kraujotakos, o senatvėje ji nebe tokia gera. Mes juokaujame, kad erekcijų sutrikimai gerai išduoda širdies ir kraujagyslių sistemos ligas“, – sako tinklalaidės svečias.
Be to, neslepia urologas, jo kabineto duris praveria ir jauni vyrai, susiduriantys su erekcijos išnykimu. Ir dažnai, anot T. Simaškos, užtrunka, kol randama sutrikimo priežastis.
„Ne kartą esu girdėjęs pasakojimų, kad kiek žmogus ėjo pas gydytojus, tiek girdėjo, kad reikia „susitvarkyti galvą“. Bet tik tyrimai leidžia atsakyti, ar problema psichologinės kilmės, ar fiziologinės. Taip, jaunesniame amžiuje dažnai bėda slypi galvoje, vyresniems kyla fiziologinių problemų, bet tirti reikia ir tą, ir tą“, – aiškina gydytojas.
Nėra rodiklio, kas gerai
Dar viena dažna problema, dėl kurios į gydytojus urologus kreipiasi pacientai, yra priešlaikinė ejakuliacija. Pasak pašnekovo, kas tai yra, galima paaiškinti įvairiai, bet iš esmės yra trys veiksniai, kurie apibrėžia problemą.
„Greita ejakuliacija, kontrolės nebuvimas ir stresas dėl per greito baigimo. Bet reikia suprasti, kad normos, kiek turi trukti lytiniai santykiai, tiesiog nėra“, – kalba T. Simaška, ir prisimena pacientą, kuris situaciją, kai laikui bėgant lytinis aktas iš pusantros valandos sutrumpėjo iki pusvalandžio, vadino priešlaikine ejakuliacija.
Pasaulinis vidurkis, pasak gydytojo, nuo penetracijos iki ejakuliacijos yra 5–7 minutės. Visgi, pabrėžia jis, tai – tik vidurkis, svarbiausia, kas gerai porai. Netgi orgazmas, kalba T. Simaška, nėra būtinas kokybiškiems lytiniams santykiams.
Gydytojas sako, kad sprendimų, kaip susidoroti su pernelyg ankstyva ejakuliacija, yra ne vienas. Gali padėti elgsenos korekcija ir įvairios ejakuliacijos atitolinimo technikos, taip pat yra ir vaistų. Dažnai Rytų Europos šalyse siūlomas ir chirurginis gydymas, bet jo T. Simaška nerekomenduoja – pasak jo, toks gydymas ne tik neveikia, bet ir žaloja varpą.
Dar viena problema, kur kartais pasitelkiamas chirurginis gydymas, yra per maža varpa. Tinklalaidės svečias sako, kad vidutiniškai ramybės būsenoje varpos ilgis yra apie 7 cm, erekcijos metu – 12–14 cm.
„Visgi esminis klausimas yra, koks makšties ilgis, o jis vidutiniškai siekia iki 10 cm. Tad daug svarbiau ne varpos ilgis, o kaip ja naudojamasi“, – šypsosi urologas.
Jis išduoda paslaptį, kad iš tiesų varpos ilginimo operacijos yra iliuzijos sukūrimas. Kaip sako T. Simaška, varpa turi raištį, dėl kurio erekcijos metu ji kiek pakyla į viršų ar būna tiesi.
„Tas raištis nukerpamas ir tuomet vizualiai varpa atrodo ilgesnė maždaug 2 cm. Tik nesu matęs pacientų, patenkintų šia operacija, nes po jos erekcijos metu varpa nebepakyla, lytinių santykių kokybė suprastėja. Bet vyrai tą daro ne dėl to, kad partnerės skundžiasi, o dėl to, kad viešoje pirtyje ar duše apsinuoginę jie geriau atrodo“, – atvirai sako specialistas.
Pilną tinklalaidę „Be recepto“ su urologu T. Simaška galite pamatyti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
