Pasakojimą apie Naująją Zelandiją pradėsime nuo pietinės salos, nes ten atskrido porelė lietuvių Vytas ir Jolanta ir nuo ten prasidėjo jų kelionė po šalį. Be to, pietuose įdomiau. Pirma pažintis su šia šalimi nebuvo itin maloni: negana to, kad atskrido vėlai naktį , dar užstrigo migracijos tarnyboj – lietuvis pasirodė įtartinas.
Įtartini, bet labai turtingi
Iškart po pasų patikrinimo, Vytą šalin pasivedęs pasienietis ėmė klausinėti kvailų klausimų: ko čia atvažiavo, už ką atvažiavo, kas pirko bilietus ir kada paskutinį kartą vartojo heroiną.
Kai pasienietis viską užsirašė, atėjo laikas kitam tardymo etapui – daiktų patikrinimui. Kad Jolanta nenuobodžiautų, prie „įtartino“ pasodino ir ją. Viskas baigėsi tuo, kad keliautoja iš Lietuvos vietinei pareigūnei, kuri užsimovusi gumines pirštines kėsinosi kratyti kuprines, nemirktelėdama pasakė: „Esame labai turtingi, banko sąskaitoje turime 200 tūkstančių Naujosios Zelandijos dolerių.“
Kai paaiškėjo, kokie turtingi esą lietuviai, tardymas gana greit baigėsi – daiktų iš kuprinių neiškratė ir net atsiprašė už nesusipratimą. Toliau sekėsi daug geriau. Lietuvaičiai spėjo į paskutinį autobusą, važiavusį į miestą, vairuotojas maloniai pasuko nuo maršruto ir pamėtėjo mūsų tautiečius iki pat viešbučio.
Transporto kamščių nėra
Ryte viešbučio šeimininkas nustebo, kai naujieji jo svečiai prisistatė lietuviais. Savininkas pabrėžė, kad Naujojoje Zelandijoje tai labai reti svečiai, o pastarosiomis dienomis savo viešbutyje jis sutinka jau antrą lietuvių porą.
Pietinėje saloje gyvena viso labo apie milijoną gyventojų, visi kiti – šiaurinėje saloje. Tad pietinėje saloje nėra didelių miestų ir eismo kamščių. Kristčarčas – didžiausias miestas visoje pietinėje saloje.
Palyginti su Lietuvos miestais, jis dydžiu panašus į Ignaliną, tik gyventojų jame – net pusė milijono. Mieste – viena gatvė, viena aikštė ir viena bažnyčia. Taip pat jie turi turistinį tramvajų ir labai gerą autobusą nemokamai važinėti tik miesto centre. Naujojoje Zelandijoje nepaprastai gerai išvystyta turizmo infrastruktūra ir pritaikyta įvairiems žmonių poreikiams.
Mūsų tautiečiai išsirinko „Backpacker Bus“, į kurį bilietus nusipirko perpus pigiau. Autobusai važinėja kasdien tam tikrais maršrutais ir sustoja viename ar keliuose miestuose, kaimeliuose.
Pakeliui gali išlipti, kur tik širdis geidžia, ir ten būti, kiek tik nori. Keliautojai pirko bilietą su 14 sustojimų,vadinasi, maršrutas įveikiamas per 14 dienų.
Fantastinio filmo keliais
Iš Kristčarčo pirmiausia lietuviai keliavo į Kaikourą. Jį ne tik miestu, bet ir kaimu vargu ar pavadinsi. Vieta, kaip sako vietiniai, ne turistams, bet dabar skirta tik jiems. Kaip paaiškėjo vėliau, tokios bus dauguma vietų, kuriose sustos atvykėliai.
Kristčarčas – didžiausias miestas visoje pietinėje saloje. Dydžiu jis panašus į Ignaliną, tik gyventojų jame – net pusė milijono (Gimtasis kraštas nuotr.)
Naujosios Zelandijos gamta užburia pariedėjus vos kelis kilometrus už miesto. Žavių vaizdų gausa tiesiog pribloškia. Atgijusi pasaka, kurios net įsivaizduoti negalėjai. Tai regint visiškai paprasta patikėti
Piteriu Džeksonu, kuris važiuodamas kažkuriuo per Naująją Zelandiją riedančiu traukiniu skaitė „Žiedų valdovą“ ir pamąstė, kad visa jo istorija laisvai galėjo nutikti šitoje šalyje.
Ne be reikalo Naujoji Zelandija 2006 metais oficialiai pripažinta gražiausia pasaulio valstybe. Jos gamta – tarsi mūsų planeta miniatiūroje, o kraštovaizdžių kilmė ir įvairovė leidžia pajusti geologinio laiko bėgsmą.
Naujojoje Zelandijoje yra daug privalomų pamatyti vietų, tai tarsi geriausios iš geriausių, ką ti k galima įsivaizduoti šioje planetoje (Gimtasis kraštas nuotr.)
Niekur kitur tokiame žemės lopinėlyje neįmanoma pamatyti to, ką siūlo Naujoji Zelandija: dangų remiantys ir snaudžiantys ugnikalniai, karštosios versmės, orą skrodžiantys fiordai ir sidabriniai kriokliai, slenkstėtos upės ir akį veriantys turkio spalvos ežerai, unikali augalija ir gyvūnija, vešlūs miškai ir jaukūs slėniai, balto smėlio paplūdimiai ir salelių labirintai, įdomūs miestai, žavūs kaimai ir saviti jų gyventojai. Visa tai – Naujoji Zelandija, kurios grožis puikiai atskleistas garsiame P.Džeksono fantastiniame filme „Žiedų valdovas“.
Banginių ir ruonių karalija
Kaikouroje keliautojai nuplaukė žiūrėti banginių, vėliau nardė kartu su ruoniais. Tiesa, didesnį įspūdį padarė ne banginiai, o patrakėliai delfinai.
Kažkur vandenyne, netoli Kaikouros krantų, turistams savo kupras ir uodegas demonstravo banginiai. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jei nori apžiūrėti banginį iš visų pusių, reikia važiuoti į Antarktidą, kur banginiai tiesiog šokinėja iš vandens ir pasirodo visu dydžiu, kaip reikiant išgąsdindami vėpsančius turistus.
Su delfinais buvo smagiau, nors Naujojoje Zelandijoje jie vieni iš mažiausių pasaulyje. Kaikouros pakrantėse labai daug ruonių, todėl surasti jų koloniją nebuvo sunku. Tik aptikęs ruonius, šoki į vandenį ir bandai juos sudominti, kad jie su tavimi pažaistų. Nedidelė smulkmenėlė – vanduo buvo vos 15 laipsnių šilumos, tad labai gelbsti specialūs šilti nardymo kostiumai su įranga.
Vandenyje lietuviai praleido šiek tiek daugiau nei valandą, bet laikas prabėgo akimirksniu. Ruoniai pasitaikė smalsūs, tad teko su jais susipažinti iš labai arti. Jų liesti nepatartina, nes gyvūnai laukiniai ir nenuspėjami. Nebuvo
visai jauku, kai į pasiplaukiojimo pabaigą jie sugalvojo pažaisti ir dantukais pagaudyti mūsų tautiečių
plaukmenis. Tada ir kilo klausimas, kas kam pramoga: žmonėms ruoniai ar ruoniai jiems.
„Blynų“ uolos
Toliau lietuvių maršrutas driekėsi į Nelsono miestelį, ten kur daugiau laiko turintys žmonės praleidžia mažiausiai tris dienas. Ne dėl miesto, o dėl netoliese nusidriekusių stebuklingo grožio parkų. Pačiame mieste nieko įdomaus nerasite, nebent tai, kad netoliese yra senovinės aukso kasyklos.
Auksas daugiausia ir yra kaltas dėl europiečių invazijos į Naująją Zelandiją. Kelias krypo į Greimavo miestą, kuris yra vartai į kitus nacionalinius parkus.
Netrukus keliautojai stabtelėjo prie „Pancake Rocks“ uolų. Šios įspūdingos uolos kai kam gali būti panašios į stulpais sulipdytus mielinius blynus. Naujojoje Zelandijoje teko matyti tokią pramogą, kai žmogus „įkišamas“ į burbulą iš permatomo plastiko, kažkaip pririšamas ir nustumiamas ridentis nuo didelio kalno.
Kaip čia jiems pritrūko išradingumo tą burbulą su žmogumi įmesti į vieną tokių uolų skylių! Turėtų būti labai smagu.
Pieno upės
Lėkdami per Naująją Zelandiją lietuviai sustojo Franko Jozefo kaime. Vieta įžymi savo ledynais, pasigrožėti jais keliautojai susirenka iš viso pasaulio. Beje, čia Holivudo kino kompanija filmavo garsųjį „Ledynmetį 2“.
Galų gale pasiekti ledynai. Visur kur yra ledynai, bus ir upės. Jos kažkokios labai keistos spalvos – tokios baltos, kaip pienas. Upės yra ne kas kita, kaip tirpstantis ledas, kriokliais drimbantis žemyn, kasdien lede suardamas vis naują vagą.
Kitądien Vytas ir Jolanta judėjo toliau, link pasaulio pramogų sostinės... Kvinstouno. Pakeliui stabtelėjo šalia labai gražaus kalno, kurio tąryt dėl didelio rūko nesimatė. Kvinstouną kai kas tituluoja pasaulio pramogų sostine.
Pramoga pramogai nelygu, bet čia kalbama apie ekstremalųjį sportą – šiame mažame miestelyje gali išbandyti viską, kas šiurpiausia yra išrasta pasaulyje. Pirmiausia – tai šokinėjimas su guma. Naujoji Zelandija yra šios labai ekstremalios pramogos tėvynė.
Vandens pramogos siūlomos visos, kokios tik gali būti ir kokias tik teko girdėti. Oro pramogų taip pat neišvardijama gausybė. Naujojoje Zelandijoje yra daug privalomų pamatyti vietų, tai tarsi geriausios iš geriausių, ką tik galima įsivaizduoti šioje planetoje.
Trumpai apie Naująją Zelandiją
Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiausios – pietinė ir šiaurinė salos, atskirtos Kuko sąsiauriu. Be to, šaliai ti esiogiai pavaldžios ir didžiąsias salas supančios salelės bei salynai.
Tris ketvirtadalius salų užima kalnai, aukštumos ir kalvos. Čia apstu ledynų, vulkanų, ugnikalnių, geizerių, karštųjų versmių.
Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 4,1 mln. gyventojų, iš jų 78 proc. – kilę iš Europos. 14,6 proc. – vietiniai salų gyventojai maoriai, 9,2 proc. – imigrantai iš Rytų Azijos, 6,9 proc. – išeiviai iš kitų Okeanijos salų.
2007 m. statistikos duomenimis, šalyje gyveno 111 lietuvių. Naujosios Zelandijos vandenyno pakrantės ilgis siekia net 15 134 km.
Rytis Burneckas
