Rugsėjo 9-ąją pasaulyje minima Vaisiaus alkoholio sindromo diena (VAS). Ši diena pasirinkta ne veltui, mat devinto mėnesio devinta diena simbolizuoja devynis nėštumo mėnesius, per kuriuos moteris turi nevartoti alkoholinių gėrimų. Antrą kartą Lietuvoje minint Pasaulinę Vaisiaus alkoholio sindromo dieną Seimo narė Larisa Dmitrijeva surengė spaudos konferenciją, kurioje buvo aptarta statistika ir pavojai, tykantys alkoholį vartojančių būsimų motinų ir jų naujagimių.
„Būsimam kūdikiui labai svarbu, kad būtent per tą laikotarpį mama visiškai atsisakytų alkoholio. Apklausos rodos, kad piliečiai tokias iniciatyvas palaiko – net 77 proc. apklaustųjų teigė, jog turi būti garsiau kalbama apie šią problemą, o alkoholio etiketės turėtų būti ženklinamos papildomai. Tyrimas parodė, kad beveik 58 proc. Lietuvos moterų nėštumo metu nevartoja alkoholio, tad suskaičiuokime, kiek yra pavojingų situacijų kūdikiams, kuriuos sudaro likusieji procentai. Visoje ES turi būti suvienodinti reikalavimai dėl alkoholio etikečių ženklinimo“, – kalbėjo L. Dmitrijeva.
Alkoholį prisipažino vartojusios iki 80 proc. nėščių moterų
Konferencijoje dalyvavusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian teigė: „Lietuvoje ši diena minima jau antrus metus iš eilės. Visuomet maniau, kad pasaulyje yra du nesuderinami dalykai – nėštumas, kai laukiama naujos gyvybės, ir alkoholio vartojimas, bet pasigilinusi į šią problemą supratau, kad vis dėlto tokių atvejų, kai šie dalykai „suderinami“, yra.“
Pasak G. Belian, tyrimai parodė, kad 25 proc. gimdyvių Ispanijoje prisipažino nėštumo metu vartojusios alkoholį, Olandijoje šis skaičius dar didesnis – 35–50 proc., o Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje – net 80 proc. vartojo alkoholinius gėrimus. „Lietuvoje apie tai nekalbama, kaip ir apie moterų alkoholizmą. Tyrimai rodo, kad tarp 15–16 metų paauglių 63 proc. berniukų ir 62 proc. mergaičių pastarąjį mėnesį vartojo alkoholinius gėrimus. Privalome imtis priemonių, nes net tokioje išsivysčiusioje valstybėje 3 iš 7 naujagimių gimsta paveikti alkoholio, o jokių stebuklingų piliulių tiems vaikams išgydyti nėra“, – kalbėjo politikė.
Pavojingiausi – trys pirmieji nėštumo mėnesiai
Konferencijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus, kalbėdamas apie pavojus, kurie tyko alkoholį vartojančių nėščių moterų vaikų, sakė: „Nėščia moteris per devynis nėštumo mėnesius turėtų visiškai atsisakyti alkoholio. Žmonija jau 2500 metų žino alkoholio vartojimo pasekmes. Jau antikos laikais gimdavo vaikų, kurių vystymuisi buvo pakenkęs alkoholis. Pažeidimai yra dideli, o pats pavojingiausias laikotarpis – trys pirmieji nėštumo mėnesiai, suprantama, poveikis ir pavojus išlieka ir vėliau, bet pirmieji mėnesiai, kai formuojasi vaisiaus smegenys ir centrinė nervų sistema, yra patys pavojingiausi.“
Anot mediko, vaikams, kurių motinos nėščios vertojo alkoholį, pasireiškia elgesio sutrikimai, protinės raidos sulėtėjimas, vidaus organai turi defektų, o jų jų veido forma yra specifinė. „Vaikui, kuris pažeistas alkoholio ir jo metabolitų, poveikis išlieka visą gyvenimą“, – kalbėjo medikas ir pridūrė, kad tokio žmogaus gyvenimas tampa savotiška našta visuomenei ir valstybei.
Paklaustas, kokių pasekmių turi vyrų alkoholio vartojimas, medikas teigė: „Jei alkoholį vartoja vyras – socialinė aplinka, kurioje jis gyvena, yra nevisiškai tinkama. Jei vyras vartoja alkoholį, tikėtina, kad šeimoje mažiau pajamų skiriama nėščios moters mitybai ir pan. Jei vyro lytinės ląstelės pažeistos, moteris gali nepastoti. Jei alkoholio pažeistas spermatozoidas apvaisina kiaušialąstę, gali įvykti persileidimas. Paprastai pirmosios dvi pastojimo savaitės yra kritinis laikas.“ A. Utkaus teigimu, alkoholio vartojimas yra didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: „Jauni žmonės mąsto kitaip ir į daugelį dalykų žiūri kitaip, tad informaciją apie alkoholio žalą reikia pasakyti jiems suprantama kalba. Visi matome, kokia agresyvi alkoholio reklama per televiziją, tad ir antireklama turėtų būti ne mažiau agresyvi.“
Vaikas alkoholį gauna tiesiogiai per motinos placentą. Nėra medikamentų, išgydančių vaikus, kuriems yra diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas, arba vaisiaus alkoholinis efektas, tačiau turi būti stengiamasi išmokti gyventi su šia diagnoze.
Kūdikystėje šio sindromo paveikti naujagimiai gimsta mažesnio svorio, jiems būdingi rijimo, miego sutrikimai, traukulių simptomai.
Vaikams būdingi veido išsigimimai: mažos siauros akytės, plona viršutinė lūpa, tarp akių didelis tarpas (erdvė), ausys nusileidusios, akių forma būdinga Dauno sindromo požymiams, nėra duobutės po nosimi. Neurologinai sutrikimai, kurie pasireiškia šiems vaikams, yra tai dėmesio, atminties sutrikimai, hiperaktyvumas, abstraktus mąstymas, sunkiai randama išeitis iš sudėtingesnių situacijų, būdingi ir kūno, organų sutrikimai – raumenų, kaulų, sąnarių, genitalijų, širdies, inkstų sutrikimai. Nustatyta, kad tokiems vaikams dingsta ne tik miego, dėmesio ir savikontrolės sutrikimai, bet vėlesniame amžiuje ima reikštis agresija.
