Genialus kompozitorius V. A. Mocartas turėjo autizmui būdingų bruožų

Skaitytojų klausėme, kokio kompozitoriaus, kuris turėjo autizmui būdingų bruožų, kūriniais remiasi šiuolaikinė autizmo gydymo praktika. Viktorinoje dalyvavo 510 žmonių.

Volfgangas Amadėjus Mocartas (nuotr. 123rf.com)

18,2 proc. dalyvių spėjo, kad tai – Johanas Sebastianas Bachas.

Likusieji pasiskirstė per pusę: 40,9 proc. manė, kad tai – Liudvikas van Bethovenas, kiti 40,9 proc. – Volfgangas Amadėjus Mocartas. Pastarieji buvo teisūs.

Manoma, kad vienas talentingiausių pasaulio kompozitorių, žymus klasicizmo stiliaus muzikos kūrėjas Volfgangas Amadėjus Mocartas (1756–1791) turėjo autizmui būdingų bruožų. Autizmas – gana nauja sąvoka, neegzistavusi Mocarto laikais, tačiau tokią diagnozę galima nustatyti iš amžininkų atsiminimų.

REKLAMA

Visi šio gana impulsyvaus genijaus interesai nuo jaunų dienų krypo į muziką. Šiuolaikinė autizmo gydymo praktika garsiojo kompozitoriaus kūriniais remiasi kaip vienu iš gydomųjų metodų. Sakoma, kad autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės jo muzikai nelieka abejingi.

Mocartas gimė 1756 m. sausio 27 d. Zalcburge, dabartinėje Austrijoje. Tikrasis Mocarto vardas, įrašytas krikšto registracijos knygoje, buvo Johanas Chrizostomas Volfgangas Teofilis Mocartas, tačiau greitai graikiškas vardas Teofilis („Dievo mylimas“) buvo pakeistas lotyniškuoju Amadėjus („mylintis Dievą“). Pats Mocartas labiausiai mėgo, kai jį vadindavo Volfgangu.

Būsimo kompozitoriaus tėvas Leopoldas Mocartas buvo žymus smuikininkas ir kompozitorius, griežęs arkivyskupo rūmų kapeloje, tad vaikas nuo mažų dienų buvo mokomas groti pianinu ir smuiku, o būdamas penkerių jau pats kūrė muziką. Tėvas, pamatęs sūnaus talentą, pradėjo jį kartu su šiek tiek vyresne dukra vežioti po Europą. Berniukas tuo metu išgarsėjo kaip vunderkindas – neeilinių gebėjimų vaikas.

Mocartų šeimos draugas prisimena, kad jaunasis Mocartas taip pasinerdavo į muziką, kad menkiausias triukšmas grojant išvesdavo jį iš pusiausvyros. Vos tik jis pradėdavo muzikuoti, tartum išnykdavo visi kiti jo pomėgiai. Net vaikiški žaidimai ir išdykavimai jį domindavo tik tada, kai būdavo lydimi muzikos. Bet ir į kiekvieną vaikišką žaidimą jis taip įsitraukdavo, kad galėdavo pamiršti ir valgį, ir gėrimą, ir visa kita.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų