Klaipėdoje gyvenantis Marius Skersys sunkiai sergantį savo sūnų augino vienas, be berniuko mamos. Danielius kentė spazminį kvadripleginį cerebrinį paralyžių, epilepsiją ir regos nervo atrofiją.
„Kad ir kiek pastangų įdėjau, to buvo per maža. Mano mažiukas mane paliko. Išėjo su angeliukais į dangų. Ačiū visiems, kas mus palaikė ir buvo su mumis širdyse“, – jautrią žinią tuomet pranešė gedintis berniuko tėtis.
Praėjus pusmečiui po netekties, M. Skersys sutiko pasikalbėti ir papasakoti, kaip jis gyvena dabar.
Nusivylė medikų darbu
Vyras atvirai kalba, kad nors jis ir gyvena įprastu režimu, vis dėlto tuštuma širdyje niekur nedingo iki šiol. Tačiau dabar vyras negaili ir kritikos medikams, kurie, anot pašnekovo, visiškai nekreipė dėmesio į jo nuomonę.
„Danieliukas iškeliavo į dangaus karalystę. Savaitę prieš tai gulėjome ligoninėje dėl pablogėjusios sveikatos. Buvau išdėstęs savo nuomonę medikams, dėl ko vaikui galėjo pasidaryti blogai, tačiau jie nekreipė dėmesio į mano rekomendacijas, kokius tyrimus reikia atlikti vaikui. Viskas buvo vilkinama, verčiama karantino situacijai, nors kai mes gulėjome ligoninėje, vaikų ligoninėje dar nebuvo nė vieno nustatyto koronaviruso atvejo ir vaikų ligoninės palatos buvo beveik visos tuščios“, – nusivylimu medikais neslepia vaiko netekęs tėtis.
Danieliui tuomet buvo diagnozuotas skrandžio refliuksas, tačiau, pasak Mariaus, priežastis buvo visai kita. Berniukui buvo išrašyti vaistai, ligoninėje jis kartu su tėčiu prabuvo penkias dienas.
„Tada galvojau, kad tik kai mus išrašys iš ligoninės, iš karto kreipsiuosi į privačias klinikas atlikti tyrimus. Atėjus pirmadienio pavakariams, Danielius vėl ėmė jausti nežymų pablogėjimą, po kelių akimirkų situacija labai suprastėjo.
Tuo metu dirbau, man paskambino mama, pasakė, kad vaikui labai prastai. Iš karto skambinau į greitąją pagalbą ir lėkiau pas vaiką. Tačiau jis jau buvo kelios akimirkos po agonijos. Kvėpavimas silpo, silpo, silpo...Ir galiausiai jo gyvybė užgeso...“, – sunkiausias akimirkas prisimena vyras.
Vietoj gėlių prašė atsinešti meškutį
Vienas sūnų auginęs Marius prisipažįsta, kad susigyventi su sūnaus netektimi jam sekasi ganėtinai liūdnai. Vyras atvirai sako: „Kol kas gyvenu tik tuo“.
„Pirmus tris mėnesius buvau kaip nesavas. Kiekvieną kartą vykstant pas tėvus mane apima tas jausmas, kai skubu gelbėti vaiko ir nesuspėju... Stiprybės sėmiausi iš užimtumo, nes nelikus vaikui, reikėjo labai daug įvairiausių reikalų sutvarkyti...“, – nuoširdžiai kalba vyras.
Prieš savo sūnaus laidotuves Marius visų savo pažįstamų paprašė į atsisveikinimą atsinešti po meškutį. Juos vyras po kurio laiko kartu su įvairiomis slaugos priemonėmis padovanojo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Taip pat vyras atliko ir kitą be galo jautrų žingsnį – šiai įstaigai paaukojo 10 tūkstančių eurų.
„Mano požiūris į laidojimo procesą šiek tiek skiriasi nuo tradicinių variantų. Todėl idėja buvo tokia, kad jei jau išlydime vaiką į šviesų dangų, tai visi atvykę atsisveikinti turi būti apsirengę šviesiai arba margai.
Vietoj gėlių prašiau atsinešti meškiuką dėl to, kad gėlės ir vainikų krūva turbūt per laidotuves dar nepadarė nė vieno laimingu. O pliušinis meškiukas lieka kaip simbolis, kad Anapilin iškeliavo vaikas. Vieną vaiką į amžiną gyvenimą palydėję meškiukai kitiems vaikučiams sukels šypseną ir teigiamas emocijas“, – apie sprendimą pasirinkti meškučius vietoj gėlių kalba pašnekovas.
Fondą atidavė į patikimas rankas
Simboliška, tačiau ir paties Mariaus gyvenimo istorija yra susijusi su Klaipėdos kūdikių namais. Jis ten augo kūdikystėje, tačiau sulaukus dviejų metų jam pasisekė ir jis pakliuvo į mylinčių bei besirūpinančių globėjų namus.
„Jiems esu be galo dėkingas už viską, ką dėl manęs padarė. Gal ne dažnai tai pasakau, bet labai juos myliu. Nežinau ar tai likimo ironija, bet mano sūnelis po nelaimės atsidūrė tuose pačiuose kūdikių namuose. Ne kaip gyventojas, bet kaip pacientas reabilitacijos tikslais. Todėl aš ir pasirinkau šią įstaigą“, – pripažįsta vyras.
Norėdamas kuo daugiau padėti savo sūneliui, Marius jam buvo įkūręs ir „Danieliaus Skersio fondą“. Taip geros valios žmonės galėdavo aukoti berniukui ir suteikti jam galimybę reabilituotis. Prieš kurį laiką Marius savo įsteigtą fondą atidavė po kito, sergančius vaikus globojančio, fondo sparnais – „Vilties spindulėlio fondui“.
Vyras iki šiol yra dėkingas visiems, kurie pamilo jo sūnų, tikėjo berniuko sėkme. Marius nuoširdžiai už tai dėkoja visiems žmonėms, kurie jį palaikė ne tik finansiškai, bet ir morališkai.
Taip pat vyras patikina – žmonių suaukoti pinigai niekur nedingo.
„Visi surinkti pinigai niekur nedingo. Kas pildėte paramą ir ilgesniam laikui, galite būti ramūs, jūsų pinigai taip pat pasieks spindulėlius. Nuo šio mėnesio Danieliaus Skersio paramos fondo valdymą perima Vilties Spindulėlio administracija, kuriais aš pasitikiu ir tikiu, kad sąskaitoje likę (ir būsimi) pinigėliai bus padalinti tinkamai“, – prisipažįsta vyras.
Saviems interesams neišleido nė cento
Vyro paklausus, ar nebuvo sunku ryžtis tokiam žingsniui ir savo įsteigtą fondą atiduoti į kitų rankas, Marius tik šypteli, kad svetimų pinigų jis tikrai negeidžia, todėl jam atiduoti juos tikrai nėra sunku.
„Iš fondo nebuvo paimtas nė centas saviems interesams, fondą valdžiau neatlygintinai. Aš kaip tik džiaugiuosi, kad galėsiu padėti kitiems gyvenimo nuskriaustiems vaikams. Dėka „Vilties spindulėlio" grupės Danielio istorija paplito po visą Lietuvą. Ryžtas ir noras padėti savo vaikui buvo toks didelis, kad net stebėdavausi, kaip man pačiam pavyksta tiek visko nuveikti“, – sako jis.
Tiems, kurie vis dar nežino apie „Vilties spindulėlio“ fondą, Marius paaiškina, kokiu principu viskas veikia:
„Viskas labai paprasta. Viena šeima mums rekomendavo ateitį į „Vilties spindulėlio“ feisbuko grupę. Patekus į grupę, reikia papasakoti savo vaikučio istoriją ir vis priminti apie save. Tai galima padaryti keliant nuotraukas, ką veikiate per dienas, ar užfiksuoti kokią nors akimirką.
Pamenu pirmi mėnesiai buvo sunkūs man šiuo klausimu, bet vėliau tai tapo kasdienybe. Grupėje yra apie ~20 tūkstančių narių, tarp kurių yra stebėtojų, aukotojų, įmonių ir žiniasklaidos atstovų. Visi jie turi vieną ir tą patį tikslą – padėti vaikučiams. Svarstantiems noriu pasakyti: jums nori padėti, bet jūs to nežinote. Vadinasi, jeigu jūsų nėra grupėje, tai apie jus ir nežinos niekas“, – įsitikinęs jis.
Ragina vertinti vieniems kitus
Artėja Kalėdos – stebuklų ir meilės kupinas metas. Nors pačiam Mariui susitaikyti su sūnaus netektimi vis dar sunku, vyras sako, kad kitiems jis palinkėtų daug labiau vertinti vieniems kitus.
„Visiems palinkėčiau vertinti tai, ką turite šalia. Gyvenimas trumpas, tad nenustokime tikėti, mylėti ir būkite atlaidesni vieni kitiems. Džiaukitės mažais dalykais ir nenustokite svajoti. Neskubėkite gyventi, džiaukitės kiekviena akimirka šeimoje ir būkite laimingi“, – savo žinią kitiems siunčia sūnaus netekęs tėtis.
Prisidėti prie „Vilties spindulėlio“ fondo gali visi norintys: Gavėjas: VILTIES SPINDULĖLIS labdaros ir paramos fondas, Banko sąskaita: LT67 7044 0600 0836 8634.
