Savo patirtimi ir rožių auginimo bei priežiūros patarimais su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais sutiko pasidalinti „Rožių sodo“ įkūrėja Jolanta.
Jos sodas – tikra rožių karalystė, kurioje saugų kampelį augti ir žydėti jau surado daugiau nei 700 rožių veislių.
Rožių auginimo pomėgis virto verslu
Pati pašnekovė pasakojo, kad auginti rožes pradėjo tuo metu, kai sumanė jomis pagražinti savo sodo aplinką.
Kadangi rožės Jolantai sode tiko ir patiko, ji ryžosi išbandyti vis naujas šių gėlių veisles ir pradėjo jomis domėtis vis daugiau.
„Viskas prasidėjo nuo paprasto noro turėti savo gražų sodą. Turėjau daug augalų, o pirmosios veislinės rožės pas mane jau atsirado 2017 metais. Iki to laiko turėjau tik keletą vadinamų parduotuvinių rožių.
Iš pradžių ieškojau veislinių rožių užsienyje, vėliau atsirado internetinės parduotuvės ir pradėjau rožes užsakinėti sau ir bendraminčiams.
Tada 2017 metais pasodinau 60 įvairių krūmų ir kuo daugiau domėjausi, tuo daugiau norėjau pirkti skirtingų veislių.
Taip kasmet pildau savo kolekciją ir dabar turiu virš 700 skirtingų veislių. Čia dar netgi ne tikslus skaičius, reiktų padaryti inventorizaciją“, – juokėsi Jolanta.
Taip laikui bėgant Jolanta pamilo rožes ir jų jos sode ėmė atsirasti vis daugiau. Ilgainiui ji nusprendė pomėgį realizuoti taip, kad šis jai pradėtų nešti pelną.
„Man labai patiko šis užsiėmimas, jis pamažu tapo mano verslu. Stengiuosi visas veisles, kuriomis prekiauju, išbandyti savo sode, stebėti, kaip jos auga, ar atsparios ligoms.
Taip mano rožių auginimas tapo pomėgiu ir papildomu uždarbiu“, – pomėgio išaugimu dalijosi pašnekovė.
Svarbiausia – tinkamai pasodinti rožių krūmą
Jolantos sode – visa gausybė gražiausiai išaugusių rožių, į kurias pavydžiai galėtų žvelgti ne vienas. Pasiteiravus moters, kokia jų paslaptis, Jolanta šyptelėjo – svarbiausia tinkamai pasodinti krūmą.
Anot jos, tai yra pradinis žingsnis, kuriuo galima užtikrinti tinkamą aplinką savo augalui, o paskui džiaugtis jo užaugintais žiedais.
„Sodinant rožę plikomis šaknimis ją reiktų gerai pamirkyti vandenyje – galima ir parą laiko pamirkyti.
Taip pat sodinant rožę jos pirmus metus negalima tręšti, nes pirmiausia ji turi prigyti, o kai šaknys prigyja, tada ima auginti šakas. Jeigu patręšime anksčiau laiko, galime sudeginti šaknis“, – pasakojo Jolanta.
Ji pridėjo, kad taip pat pravartu žinoti, kokiame gylyje reikia sodinti rožės krūmą. Anot jos, kiekvienam dirvožemiui taisyklės yra skirtingos.
Pasak Jolantos, optimalus gylis yra penki centimetrai, tačiau sodinant į molingą žemę reiktų tai daryti šiek tiek aukščiau.
„Sodinimo lygis taip pat svarbus. Skiepijimo vieta turi būti po žeme maždaug apie 5-7 centimetrus, vis tik, jeigu molinga žemė, galima sodinti aukščiau.
Taip pat, jau pasodinus augalą, jį reiktų stipriai palaistyti. Vandens tuomet rožės krūmui negailėkite“, – patarė ji.
Rožių laistymas ir tręšimas
Pasiteiravus pašnekovės, kokie žingsniai seka toliau po rožių pasodinimo, ji aiškino, kad svarbu pasirūpinti augalų palaistymu ir patręšimu.
Pirmiausia Jolanta papasakojo, kaip ji pati kasdienybėje laisto rožes. Anot jos, svarbiausia žinoti, kad šiuos augalus galima palaistyti rečiau, tačiau gausiai.
„Rožes geriau laistyti rečiau, bet didesniu kiekiu vandens, kad žemė būtų drėgna. Ant pačių rožių lieti vandens negalima, nes tai kenkia žiedams ir lapams, jas ima pulti ligos.
Mes esame pas save pasidarę lašelinį laistymą, kas mums sutaupo labai daug laiko. Aš įjungiu laistymą ryte, palieku iki vakaro. Naktimis nelaistau, nes kai būna šaltos naktys, tai puola ligos“, – savo laistymo subtilybėmis dalijosi ji.
O pasiteiravus, kokių taisyklių laikosi tręšdama savo rožių krūmus, pašnekovė aiškino, kad suteikia jiems tokių medžiagų, kokios yra reikalingos tuo laiku.
„Pagrindinis tręšimas prasideda pavasarį, kai pradeda sprogti pumpurai. Tada reikalingos augimą skatinančios azoto trąšos.
Vėliau jau tręšiu žydėjimą skatinančiomis trąšomis – fosforu, kaliu. Svarbu nepersistengti, geriau jau mažiau, bet reguliariai“, – paaiškino ji.
Jolanta pridėjo, kad nuo rugpjūčio vidurio ji nustoja tręšti rožes azoto trašomis. Anot jos, prieš šaltąjį sezoną nereikia skatinti krūmų žydėjimo, naujų ūglių auginimo. Šakos turi sumedėti iki šalčių, nes kitaip nušals.
Rožių mulčiavimas ir genėjimas
Dar du veiksmai, kuriuos Jolanta daro savo rožėms – mulčiavimas ir genėjimas. Pirmiausia ji papasakojo apie genėjimą.
Pasak pašnekovės, ji savo rožes geni pavasarį, tuomet nukarpo visas sudžiūvusias šakas bei suformuoja norimą regėti krūmą.
„Jau vėliau, po žydėjimo, aš nuo rožių krūmų nukerpu visus žiedynus“, – papildomu darbu pasidalijo ji.
O kalbant apie mulčiavimą, Jolanta papasakojo, kad naudoja tik savo pačios kompostą, o taip pat šalia jos rožių auga kiliminiai augalai, tokie kaip ylalapiai flioksai, šilokai, uolaskelės, erikinis astras ir kiti, kas tampa natūraliu mulčiu.
„Dažnai žmonės „Facebook“ klausia manęs, ar reikia rožių lapus nukirpti rudenį. Aš asmeniškai to nedarau, nekerpu jų, negeniu rožių rudenį, tam skiriu laiko pavasarį“, – pridėjo ji.
Turi 1 patarimą visiems
Pasiteiravus rožių augintojos, kokiu vienu patarimu ji pasidalintų su sodininkais, kurie svajoja savo sode užsiauginti rožių, Jolanta susimąstė.
Pasak jos, svarbiausia yra nebijoti auginti šių augalų ir bandyti tai daryti, nes rožės – ištvermingi augalai:
„Svarbu nebijoti sodinti rožių. Rožės yra atsparūs, ištvermingi augalai, sunku jas „užmušti“. Svarbiausia teisingai pasodinkite ir to pakaks. Aš laikausi tokios taisyklės, kad sodas turi tarnauti man, o ne aš sodui.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
