5-eri metai po V.Šapranausko mirties: prisiminimai, kurie spaudžia ašarą

Balandžio 18-ąją Lietuva mini penktąsias maestro Vytauto Šapranausko mirties metines. Iš gyvenimo aktorius pasitraukė 2013 metais, kai jam buvo 54-eri. Ši netektis sukrėtė ne tik teatro ir televizijos bendruomenę, bet ir visą šalį. Rytoj V.Šapranauskui būtų sukakę 60. 

124

Šiandien, praėjus penkeriems metams po aktoriaus netekties, Antakalnio kapinėse, kur jis ir palaidotas, dega žvakė. Ant paminklo palikta kukli baltų chrizantemų puokštė. Žmonių, atėjusių pagerbti ir prisiminti maestro, nėra. 

(124 nuotr.)
FOTOGALERIJA. 5-eri metai po V.Šapranausko mirties: šiandien dega žvakė

Profesionalumu, nuoširdumu ir paprastumu garsėjęs aktorius nepalikdavo abejingų – žmonės teatre jam plodavo, o prie televizijos ekranų šmaikštusis V. Šapranauskas pritraukdavo tūkstančius įvairaus amžiaus žiūrovų.

Praėjus penkeriems metams po jo netekties, garsūs žmonės sutiko prisiminti gerbiamą aktorių ir pasidalijo prisiminimais apie jį.

Kasdien prisimena maldoje

Aktorė Dalia Michelevičiūtė, ilgus metus kartu dirbusi su V.Šapranausku ir dalyvavusi šokių projekte, balandžio 18-osios rytą neslėpė emocijų, kalbėdama su naujienų portalu tv3.lt

„Aš nebuvau liudininkė jo vienatvės akimirkų, tačiau darbe ir kelionių metu jis buvo nuostabus žmogus. Kai ryžausi dalyvauti šokių projekte televizijoje, žinojau, kad neišvengsiu kritikos ir, galbūt, nemalonių replikų, tačiau Vytauto palaikymas man visada buvo labai svarbus. Jo žvilgsnis man buvo tarsi padrąsinimas.

Neabejoju, kad dabar režisieriai gailisi, kad paskutiniais jo gyvenimo metais neskyrė jam didelių ir svarbių vaidmenų teatre. Nors daugelis iš mūsų Vytautą prisimena kaip aktorių, dirbusį televizijoje, tačiau teatras jam visada rūpėjo gerokai labiau.

Tai buvo širdies aktorius. Jaudino jo autentiškumas, natūralumas. Jis nevaidino, jis gyveno tuo, ką kasdien darė.

Aš labai myliu Vytautą ir kasdien meldžiuos už jį ir visus išėjusius kolegas. Tikiu maldos galia ir kaskart prašau gailestingumo“, - kalbėjo garsi aktorė D.Michelevičiūtė.

REKLAMA

Paskutinis mohikanas

„Vilniaus baleto“ teatro meno vadovas Jurijus Smoriginas naujienų portalui tv3.lt sakė, kad tai buvo paskutinis mohikanas, kurio Lietuva neteko.

„Jo profesionalus ir aktorinis meistriškumas padėdavo jam visose situacijose. Juk mes vedėme projektą, kuris būdavo transliuojamas tiesioginiame eteryje. Jis puikiai gebėdavo suvaldyti viską, kas jame vykdavo. Jis neleisdavo nė vienam projektui, kurį pats vedė, nusiristi žemyn.

Gerai prisimenu, koks jis būdavo kulisuose. Tai buvo rimtas ir ramus žmogus, atidžiai skaitydavęs scenarijų ir dirbęs aukščiausiu lygiu.

Jis sugebėdavo suvaldyti bet kokią situaciją ir dar padėdavo kitiems – juk viena jo mokinių televizijoje buvo aktorė Jurgita Jurkutė-Širvaitė. Kai jie pradėjo vesti projektą, ji buvo dar pradedančioji, todėl Vytautas visada būdavo tas, kuris padėdavo jai“, - prisiminė J.Smoriginas.

Nemėgo tuštybės

Prodiuseris Kristupas Krivickas kartu su V.Šapranausku dirbo kurdami projektą „Stebuklų šalis“. Jame dar dirbo tokie eterio vilkai kaip Džiugas Siaurusaitis, Algis Ramanauskas ir Jurijus Smoriginas. 

Paprašytas prisiminti, kokie darbai prodiuserį jungė su V.Šapranausku ir koks jis išlikęs jo prisiminuose, K.Krivickas surimtėjo sakydamas, kad tai buvo labai stipri asmenybė. 

„Tai buvo aktorius, profesionalas, kuris labai nemėgo profaniškumo, tuštybės ir kvailumo. Jis buvo gilus, mąslus ir gebantis atlikti užduotis itin profesionaliai.

Jis turėjo galimybę rinktis, kokius darbus dirbti, kokių imtis. Mes džiaugiamės, kai jis prisijungė prie mūsų projekto. Savo darbus jis padarydavo aukščiausiu lygiu. Tai buvo aukšto kalibro asmenybė.

Tiesa, niekas niekada nematė, kad jis būtų pavargęs ar liūdnas. Kaskart, kai galvoju apie Šaprą, prisimenu Gyčio Paškevičiaus artisto dainą. Iš tiesų, niekas niekada nežinojo, koks jis buvo po kauke, nusivalius grimą.

Nebuvome tiek artimi, kad žinočiau, koks jis buvo, bet supratau vieną – jis nebuvo linkęs atvirauti apie save ir daugžodžiauti. Jis buvo puikus šaržuotojas. Net anekdotų pasakojimai nebūdavo tik anekdotai: jis mokėdavo į situacijas pažvelgti taip taikliai, kad durdavo tiksliai taip, kaip reikia“, - sakė K.Krivickas.  

REKLAMA

Didelis praradimas Lietuvai 

Dainininkė Katažina Zvonkuvienė su Vytautau Šapranausku pirmą kartą gyvai susipažino TV3 projekte „Chorų karai“. Moteris prisimena, kad būtent V. Šapranauskas tapo jos savotiško krikšto televizijoje liudininku.

„Aš galiu prisiminti jį kaip be galo talentingą žmogų, kuris buvo atsidavęs savo mylimai veiklai, scenai ir žiūrovams. Jis turėjo begalinį nuostabų humoro jausmą. Labai gaila, kad mano įspūdžiai buvo labai trumpi. Bet kartu yra labai gera, kad teko pažinti ir bendrauti su tokiu talentingu žmogumi. Lietuva tikrai daug neteko, kai neteko Vytauto Šapranausko“, - legendinį vedėją prisiminė K. Zvonkuvienė.

Atsiribodavo nuo netikrų žmonių

Laidoje „Puikusis šou“ Vytautas Šapranauskas dirbo kartu su kolega Vitalijumi Cololo. Būtent šioje laidoje gimė daug naujų personažų, kuriuos vyrai sukūrė drauge.

„Mes kartu su juo esame dirbę ilgą laiką, nuo pat pradžių mus jungė daug sukurtų personažų. Vytautas visada būdavo geros nuotaikos. Nors daugelis nesupranta, kad žmogus neprivalo būti ir už kameros visiems linksmas.

Vytautas griežtai atsirinkdavo žmones, jam patikdavo protingi, turintys gerą humoro jausmą, nevulgarūs ir humaniški, tačiau jis atsiribodavo nuo netikrų ir piktų žmonių. Neišdalindavo jiems savęs. Kartu su juo esame sukūrę labai daug personažų, viską darydavome kartu – rašydavome tekstus, kurdavome nuo pat pagrindų.

Daugelis vėliau pradėjo nužiūrėti tam tikrus personažus, versti ar kopijuoti. Mes visus personažus sukurdavome patys, ko dabar ir trūksta televizijoje“, - darbą su kolega V. Šapranausku prisimena jis.

Išlieka didžiausia jo gerbėja

Šokėja Eglė Straleckaitė-Daugėlė kartu su Vytautu Šapranausku dirbo kitame TV3 projekte „Šok su manimi“. Moteris pasakoja, kad jų susitikimai dažniausiai vykdavo užkulisiuose, o atlaikyti griežtus teisėjų komentarus jai padėdavo būtent V. Šapranauskas.

REKLAMA

„Iš tiesų tų prisiminimų akimirkų su juo yra labai daug ir jos visos yra labai šviesios. Tai buvo toks žmogus, kuris būdamas kolega, sugebėdavo tapti artimu draugu, jo labai trūksta.

Kiek man teko bendrauti su Vytautu, mūsų susitikimai dažniausia vykdavo užkulisiuose. Bet jis visuomet rasdavo ką pasakyti ir tai nebūtinai privalėjo būti komiška. Tai visada būdavo prasminga.


Rašyti komentarą...
L
Lile
2018-04-18 15:58:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Daugelio gaila truksta,ypac Kernagio,Sapranausko,jei vina pakirto liga,antra gal but galejo kas isgelbet? Gaila kad toks zmogus nesusitvarko su gyvenimu. Amzinai jusu truks vyruciai. Tiek dziugiu akimirku dovanoje mums,patys isejot,zinot tikiu kad dar jus pamatysiu kitam gyvenime,sako amzinybe egzistuoja,tikekimes.
Atsakyti
0

l
lagūna
2018-04-18 15:25:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
ok
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų