Nepaisant sunkumų, mažasis nuolat stengiasi per reabilitacijas, o jo mama Vlada tikisi, kad būsimą klubo operaciją pavyks atlikti taip, kad berniukas galėtų pradėti vaikščioti savarankiškai.
Ankstyvosios diagnozės ir pirmieji gyvenimo metai
Jokūbas gimė 2019-ųjų spalį, 36-ąją nėštumo savaitę, nors gimdymas buvo planuotas gerokai vėliau. Iškart po gimimo jam buvo nustatyta hidrocefalija – skysčio kaupimasis galvoje.
Dėl ligos berniuko raida ėmė lėtėti: Jokūbas ilgai nepradėjo šliaužioti, neišlaikė galvos, paaugęs negalėjo savarankiškai sėdėti ar stovėti.
Vlada, berniuko mama pasakoja atvirai: „Nuo pat pradžių žinojome, kad Jokūbas kitoks. Kiekvienas mažas žingsnelis mums buvo didelė šventė. Reabilitacijos pradžioje jis dar buvo labai silpnas, bet mes nepasidavėme.“
Galiausiai, pusantros metų amžiaus, Jokūbui buvo nustatytas cerebrinis paralyžius, o šeima intensyviai pradėjo ieškoti reabilitacijos galimybių Lietuvoje ir užsienyje. Žinoma, šios procedūros šeimai kainavo didelius pinigus, todėl jie įsteigė paramos fondą, kad geranoriški žmonės galėtų prisidėti finansiškai.
Pirmoji operacija pristabdė progresą
Per pastaruosius trejus metus Jokūbas žengė didelį žingsnį į priekį. 2024-aisiais jam buvo atlikta klubo operacija Vilniuje, po kurios teko septynias savaites dėvėti gipsą.
Ši procedūra padėjo stabilizuoti klubo sąnarį, tačiau sukėlė ir naujų sunkumų: berniukas ir nuėmus gipsą norėjo laikyti koją sulenktą, o kai kurie prieš tai sunkiai įgyti motorikos įgūdžiai buvo prarasti.
„Po operacijos matėme, kad jis prarado kai kuriuos įgūdžius, kuriuos jau buvo išmokęs, bet Jokūbas stengiasi kiekvieną dieną.
Jis yra labai švelnus ir meilus, visada prisileidžia žmones, o mes kartu ieškome būdų, kaip jam padėti judėti daugiau“, – pasakoja Vlada.
Nepaisant sunkumų, Jokūbas išmoko daugiau judėti savarankiškai naudodamasis vaikštynėmis. Mama pasakoja, kad berniukas aktyviai dalyvauja kasdienėje veikloje, nors dar negali vaikščioti ar kalbėti.
Reikalinga antrojo klubo operacija
Šią vasarą Lenkijoje atlikta apžiūra parodė, kad Jokūbui reikės ir antros klubo operacijos – šį kartą jau kitoje kojoje, kuri yra silpnesnė.
Pasak gydytojų, jei operacija nebus atlikta – berniuko koja išnirs, jis patirs skausmų ir dar ilgiau negalės vaikščioti savarankiškai. Galbūt ir niekada.
„Jei šią operaciją atliksime ne Lietuvoje, o Lenkijoje, ji bus be gipsavimo, todėl regresas bus mažesnis“, – aiškina Vlada. Pasak mamos, Lenkijos specialistai po tokios operacijos vaikams nededa gipso, o naudoja laikinus, dažniau keičiamus įtvarus, kad paciento judesiai nebūtų ilgam laikui suvaržomi.
Šeima jau surinko dalį lėšų per labdaros fondą, tačiau likusi suma – apie pusę visos reikalingos 35 000 eurų sumos – vis dar reikalinga.
Kasdienybė ir komunikacija su nekalbančiu berniuku
Nors Jokūbas dėl paralyžiaus veido srityje nekalba, mama ir specialistai dirba su jo bendravimo įgūdžiais: naudojami masažai, specialios mankštos ir planuojama įsigyti programą, padedančią bendrauti gestais ar simboliais.
Vlada dalijasi: „Jis supranta mus tam tikrais gestais, geba parodyti savo norus, o aš visada žinau, ko jam reikia. Nors jis dar nekalba, mes tikrai susikalbame ir jis labai stengiasi.“
Mama tikisi, kad tinkamai atlikta antroji operacija ir intensyvi reabilitacija padės Jokūbui pasiekti naują judėjimo lygį – galbūt net pradėti vaikščioti savarankiškai.
Ji kviečia visus galinčius bei norinčius prisidėti prie Jokūbo operacijos kainos nors keletu eurų:
Gavėjas: Jokūbėlio labdaros ir paramos fondas;
Swedbank Sąskaitos Nr. LT307300010171133803;
Fondo kodas: 305998698
Banko kodas: BIC-HABALT22;
Mokėjimo paskirtis: Parama Jokūbui.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
