• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje savanoriauja maždaug 14–15 proc. gyventojų, o pagal savanorystės aktyvumą šalis vis dar atsilieka nuo dalies Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių. Norinčių prisidėti prie įvairių iniciatyvų netrūksta, vis dėlto dažniausiai žmonės renkasi vienkartinę savanorystę, o viena pagrindinių priežasčių, trukdančių įsitraukti ilgesniam laikui, išlieka laiko trūkumas.

Lietuvoje savanoriauja maždaug 14–15 proc. gyventojų, o pagal savanorystės aktyvumą šalis vis dar atsilieka nuo dalies Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių. Norinčių prisidėti prie įvairių iniciatyvų netrūksta, vis dėlto dažniausiai žmonės renkasi vienkartinę savanorystę, o viena pagrindinių priežasčių, trukdančių įsitraukti ilgesniam laikui, išlieka laiko trūkumas.

REKLAMA

Savanorių aktyvumas Lietuvoje jau kurį laiką išlieka gana stabilus, tačiau situaciją trumpam pakeičia didelės krizės. Daugiau žmonių į savanorystę įsitraukė per COVID-19 pandemiją ir prasidėjus karui Ukrainoje, kai gyventojai aiškiai matė, kur ir kam reikalinga jų pagalba.

REKLAMA
REKLAMA

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo savanorystės platformos SAVA vadovė ir bendraįkūrėja Kristina Balčiauskaitė.

REKLAMA

Savanoriauja trumpiau, o labiausiai trūksta laiko

K. Balčiauskaitė pasakojo, kad Lietuva pagal savanoriaujančių gyventojų dalį atsilieka nuo kai kurių kitų Europos valstybių.

Šalyje savanoriauja apie 14–15 proc. žmonių, o šis rodiklis, priklausomai nuo metų, reikšmingai nesikeičia.

„Lietuviai savanoriauja šiek tiek mažiau nei kitų Europos šalių gyventojai. Palyginimui, Nyderlanduose savanoriauja turbūt apie 50 proc. žmonių, Šiaurės Europoje taip pat savanoriaujama daugiau. Lietuvoje šis skaičius, tiek mūsų tyrimų, tiek Pilietinės galios indekso tyrimų duomenimis, priklausomai nuo metų, siekia maždaug 14–15 proc. Šis procentas yra daugmaž stabilus ir labai panašus į kitų Rytų Europos šalių“, – nurodo K. Balčiauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto išaugus pagalbos poreikiui lietuviai linkę aktyviai į jį reaguoti. Pasak specialistės, savanorystės mastas buvo ūgtelėjęs per COVID-19 pandemiją bei Ukrainos krizę, tačiau vėliau vėl grįžo į įprastą lygį.

„Šis procentas ūgteli, kai iš tikrųjų matai, jog dabar manęs reikia, ir supranti, kad turi rasti laiko prisidėti ir padėti. Tačiau apskritai šis rodiklis yra gana stabilus – kaip ir sakiau, priklausomai nuo metų, siekia apie 14–15 proc.“ – pasakoja K. Balčiauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Labiausiai traukia savanorystė su gyvūnais

Norą savanoriauti lemia skirtingos priežastys – nuo siekio išbandyti ką nors naujo iki noro padėti ar atrasti prasmingos veiklos.

Vis dėlto K. Balčiauskaitė atkreipė dėmesį ir į paprastą paskatinimą – daliai žmonių pradėti savanoriauti padeda kito žmogaus kvietimas kartu išbandyti tokią veiklą.

REKLAMA

„Tikriausiai viena iš pirminių priežasčių yra tiesiog noras patyrinėti kažką naujo. Ypač jaunimas nori naujų patirčių, jiems įdomu išbandyti įvairiausius dalykus, su kuriais paprastai nesusiduria kasdienybėje.

Kita priežastis, žinoma, yra noras padėti, prisidėti ir prasmės ieškojimas. Priežasčių yra įvairių, tačiau dažnai pasitaiko ir dar viena – kai kažkas pakviečia savanoriauti. Visuose tyrimuose, kai klausiame, kodėl žmonės savanoriauja ar ar savanoriautų, jeigu galėtų, kartais išgirstame: „Gal ir savanoriaučiau, jeigu kažkas pakviestų.“

REKLAMA

Tad pakvietimas, paėmimas už rankos ir nusivedimas kažką išbandyti jau veikiančioje savanorių organizacijoje taip pat yra viena iš priežasčių, atvedančių žmogų į savanorystę“, – aiškina K. Balčiauskaitė.

Tačiau kokiose srityse Lietuvos gyventojai savanoriauti norėtų labiausiai ir kam savanorių šiandien trūksta, K. Balčiauskaitė atskleidė laidoje „Verta žinoti“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Laidoje taip pat aptarti savanorystės skirtumai didmiesčiuose ir regionuose, vyresnių žmonių įsitraukimas, pirmieji žingsniai norint savanoriauti, nuotolinės galimybės, organizacijos pasirinkimas, savanorių teisės ir riba tarp savanorystės bei neapmokamo darbo. Kalbėta ir apie verslo savanorystę, kurią darbuotojams siūlo iki 40 proc. apklaustų Lietuvos verslų, kuriamą nacionalinį savanorystės standartą bei 2026-uosius – Jungtinių Tautų paskelbtus Tarptautiniais savanorystės metais.

REKLAMA

Daugiau apie tai sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“, kurią rasite straipsnio viršuje.

Apie ką kalbėjome:

00:00 Pradžia

00:54 Kiek aktyviai lietuviai savanoriauja

01:28 Ar pastaraisiais metais savanorių daugėja

02:36 Kodėl žmonės pasirenka savanorystę

03:38 Kas labiausiai atbaido nuo savanorystės

04:57 Kokios savanorystės sritys Lietuvoje populiariausios

05:55 Kokiose srityse savanorių labiausiai trūksta

06:51 Kaip savanorystė skiriasi didmiesčiuose ir regionuose

08:40 Ar savanorystė Lietuvoje vis dar siejama daugiausia su jaunimu

10:41 Nuo ko pradėti norint savanoriauti

14:48 Kaip pasirinkti patikimą savanorystės organizaciją

17:18 Kur yra riba tarp savanorystės ir neapmokamo darbo

18:35 Ką organizacija turi užtikrinti savanoriui

20:26 Kas yra verslo savanorystė ir ar ji populiarėja Lietuvoje

22:39 Kam reikalingas nacionalinis savanorystės standartas

25:45 Kuo svarbūs Tarptautiniai savanorystės metai

27:05 Kokie savanorystės pokyčiai jau juntami šiemet

28:03 Kas bus vertinama savanorystės apdovanojimuose

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų