Seimo rinkimuose aklieji ir silpnaregiai balsavo savarankiškai

Skaityk lengvai

Prieš kiekvienus Lietuvoje vykstančius rinkimus iškyla klausimas, ar juose dalyvaujantys negalią turintys žmonės galės savarankiškai balsuoti. Savarankiškumas čia suprantamas plačiąja prasme – nuo informacijos apie rinkimus prieinamumo, galimybės patekti į balsavimo patalpas iki visiško slaptumo išreiškiant savo valią. 

Brailio raštu VRK išleido informacinį leidinį su partijų programomis, rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašais. Asmeninio archyvo nuotr.

Žmogų užklumpančios negalios – skirtingos, skirtingi jų keliami iššūkiai, todėl nėra vieno visiems atvejams tinkamo būdo, kurį pritaikius neįgalieji rinkimuose galėtų balsuoti maksimaliai savarankiškai, nebūti priklausomi nuo kitų žmonių. Kiekvienos negalios atstovai kalba apie savo rūpesčius, teikia savo siūlymus. 

REKLAMA

Šiemet antri metai iš eilės rinkimuose aklieji savo politinę valią galėjo ir dar galės išreikšti savarankiškai ir visiškai slaptai – atėję į rinkimų apylinkę patys užpildyti biuletenį ir jį įmesti į balsadėžę. Jau pernai, renkant Prezidentą ir Europos Parlamento atstovus bei balsuojant dviejuose referendumuose, buvo galima naudotis specialiais trafaretais su kandidatų pavardėmis ir numeriais Brailio raštu. 

Kada nustatyta, kad turinčiųjų Dauno sindromą ląstelėse yra ne dvi, o trys 21-osios chromosomos?
Prašome pasirinkti atsakymą!
1887 m.
1934 m.
1959 m.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kada nustatyta, kad turinčiųjų Dauno sindromą ląstelėse yra ne dvi, o trys 21-osios chromosomos?
1887 m.
14.4%
1934 m.
31.7%
1959 m.
53.8%

REKLAMA

Balsavimo procesas patobulintas 

Šiais metais balsavimo procesas akliesiems dar patobulintas – sulankstomi dvipusiai trafaretai pakeisti specialiomis įmautėmis. „Pernai pasitreniravome, pajutome savarankiško balsavimo skonį, šiemet Seimo rinkimuose dalyvavome daug aktyviau ir drąsiau, – sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstovas, Brailio rašto ekspertas, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) konsultantas Vytautas Gendvilas. – Principas panašus: prie balsavimui skirtų langelių yra atitinkamos žymos Brailio raštu, tik biuleteniai įdedami ne į trafaretus, o į iš anksto suklijuotas įmautes. Neregys ima į įmautę įdėtą biuletenį, eina į balsavimo kabiną ir užbraukia norimą langelį. Šitaip balsuoti galima net ir nemokant Brailio rašto: atsiskaičiavai, už kurį sąrašą ar kandidatą nori balsuoti, ir balsuoji.“ 

VRK atstovė Kristina Ivanauskaitė-Pettinari sako, kad kiekvienas rinkėjas gavo po dvi įmautes – vieną bendrą ir vieną skirtingą: „Įmautes pagaminti reikėjo labai greitai, nes tik likus 30 dienų iki rinkimų paskelbiami tikslūs juose dalyvaujančių kandidatų sąrašai. Antrajam turui skirtoms įmautėms pagaminti lieka dar mažiau – savaitė. Terminus nustato įstatymai, VRK savo iniciatyva čia negali nieko keisti. Reikia paruošti, atspausdinti, kurjeriams – išvežioti.“ 

Kad neregys biuletenio į įmautę neįdėtų atvirkščiai, tai turi padaryti rinkimų komisijos narys. Tam, kad būtų garantuojamas visiškas slaptumas, panaudotą įmautę rekomenduojama pasiimti su savimi, mat ant jos gali likti balsavusiojo rašiklio įspaudas, o iš jo galima būtų sužinoti, už ką žmogus balsavo. Vis dėlto šia galimybe pasinaudojo ne visi neregiai. Kai kuriose balsavimo apylinkėse buvo prašoma įmautes palikti, nes jų gali pritrūkti kitiems balsuoti atėjusiems akliesiems, o kai kurie tiesiog nematė reikalo savo pasirinkimo kažin kaip ypatingai slėpti. 

REKLAMA

Didelę regėjimo negalią turinčių žmonių dalį sudaro silpnaregiai. Jiems VRK buvo paruošusi didinamuosius stiklus. Anot V. Gendvilo, didinamasis stiklas – individuali priemonė, ir būtų geriau, kad kiekvienas, kuriam jos reikia, atsineštų savą. 

Pasak V. Gendvilo, nors rinkimų biuleteniams, jų dizainui keliami griežti reikalavimai, vis dėlto su biuletenių gamintojais pavyko rasti bendrą kalbą: kiek įmanoma padidintas šriftas, spalvų kontrastas. „Teko girdėti, kad didesniu šriftu džiaugiasi ne tik silpnaregiai, bet ir žmonės, kurie dėl amžiaus ar kitų priežasčių mato silpniau“, – sako V. Gendvilas. 

Daugiau informacijoms rinkėjams 

Brailio raštu parašytas tekstas užima daugiau vietos nei analogiškas tekstas reginčiųjų raštu, todėl ant balsavimo biuletenio įmautės visos reikalingos informacijos sutalpinti neįmanoma. Prie įmaučių buvo išleisti papildomi paaiškinamieji lapai su partijų pavadinimais, o vienmandatėse apygardose – keliamų kandidatų sąrašai nurodant, kokiai politinei jėgai kandidatas priklauso. Šiuos papildomus lapus Brailio raštu skaitantys rinkėjai turėjo gauti rinkimų apylinkėje kartu su balsavimo biuleteniais. Deja, jų buvo ne visur. 

Vis dėlto informacijos prieš rinkimus buvo tikrai daug. Brailio raštu skaitantys rinkėjai likus porai savaičių iki Seimo rinkimų pirmojo turo gavo VRK išleistą informacinį leidinį su partijų programomis, rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašais. Šiais metais Lietuvos aklųjų biblioteka visą rinkimų medžiagą pirmą kartą įgarsino ir paskelbė virtualiojoje bibliotekoje „Elvis“. Įgarsinta medžiaga taip pat buvo skelbiama VRK interneto svetainėje. 

REKLAMA

Rinkėjai patenkinti 

Daug gerų pokyčių šių metų rinkimuose mato klaipėdietė tiflopedagogė Daina Vitkauskienė. „Iki šiol daugiausia dėmesio kreipta į fizinį balsavimo apylinkių prieinamumą, – sako D. Vitkauskienė. – Šią vasarą su Klaipėdos neįgaliųjų taryba apžiūrėjome būsimas balsavimo vietas. Atkreipiau dėmesį į kontrastingą laiptų žymėjimą, gerą apšvietimą balsavimo kabinose. Galime tik pasidžiaugti: pirmą kartą buvome pakviesti situaciją įvertinti iš anksto.“ 

Pati Daina su grupe Palangos „Pušyno“ sanatorijoje besigydančių aklųjų Palangos rinkimų apylinkėje balsavo išankstiniuose rinkimuose. „Visi atėjome su baltosiomis lazdelėmis, ir rinkimų komisijos atstovas pirmasis paklausė, ar reikės biuletenių Brailio raštu. Atsakėme, kad reikės, ir paprašėme, kad duotų viską, ką turi. Gavome papildomus daugiamandatės ir Palangos vienmandatės apygardos kandidatų sąrašus. Po balsavimo turėtas įmautes išsinešėme ir pasilikome atminčiai“, – pasakoja pašnekovė. 

D. Vitkauskienė neabejoja: nors trūkumų dar esama, sąlygos gerėja, einame į priekį. Panašiai mano ir vilnietis Egidijus Biknevičius, dėl nesudarytų lygių galimybių balsuoti prieš keletą metų pateikęs ieškinį Administraciniam teismui. Anot jo, nors tobulėti dar yra kur, šie rinkimai jau visai kitokie nei anksčiau: žinodamas, už ką nori balsuoti, nematantis žmogus gali tai padaryti pats vienas be pagalbos. 

Kaip Seimo rinkimus vertina kiti aklieji? Pasižvalgę po socialinius tinklus, rasime įvairių nuomonių, vis dėlto dauguma – teigiamos. „Ant įmaučių galėjau perskaityti kandidatus ir partijas, bet be matančio neišsiverčiau – tie Brailio sąrašai niekaip nepagelbėjo pačiai pažymėti savo pasirinkimo“, – rašo kaunietė Laura. 

REKLAMA

„Viskas ten gerai! Duoda knygelę, į įmautę įkiša biuletenį, knygelėje surašytas partijų sąrašas arba kitame lape tų, kas kandidatuoja į vienmandates. Įmautėje yra skylutė, į kurią įrašai savo kryželį. Man buvo viskas aišku“, – rašo vilnietė Eglė. 

„Puikiai atlikau pilietinę pareigą, – rašo Biržų rajone balsavęs Regimantas. – Komisijos pirmininkas net neklaustas pasiūlė sąrašus Brailio raštu prieš tai pasiteiravęs, ar moku tuo raštu skaityti. Net pats teisingai į įmautę biuletenius sudėjo.“ 

Sulaukė palankių įvertinimų 

Kalbėdama apie pasirengimą rinkimams ir jų eigą, VRK atstovė apie didžiausią šių dienų rykštę – COVID-19 – užsiminė gal tik kartą. Visiems ir taip akivaizdu, kad jis vienaip ar kitaip veikia mūsų gyvenimą: balsuojant reikėjo būti su kaukėmis, dezinfekuoti ne tik rinkimų patalpas, bet ir didinimo stiklus kiekvienąkart jais pasinaudojus, o kai kuriems apylinkių rinkimų komisijų nariams mūvint apsauginėmis pirštinėmis sunkiai sekėsi į įmautes įdėti balsavimo biuletenius. Visa tai kėlė papildomų rūpesčių. 

„Rengdamiesi rinkimams daug konsultavomės su LASS. Mūsų pastangas gerai įvertino tarptautinės organizacijos, visų pirma, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). Šiam darbui drauge susitelkė tiek regintieji, tiek neregiai, ir išėjo gana geras rezultatas“, – apibendrina K. Ivanauskaitė-Pettinari. 

„Vis mažiau yra žmonių, kuriems reikia įrodinėti, kad akliesiems balsuojant reikalingas Brailio raštas, – sako V. Gendvilas. – Visuomenė mūsų balsą išgirdo. Mes irgi turime parodyti, kad vertiname jos atliktą darbą.“

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų