Nevyriausybinės organizacijos turėtų būti aktyvesnės teikiant viešąsias paslaugas

Skaityk lengvai

Savivaldybės gerai vertina nevyriausybinių organizacijų (NVO) teikiamas paslaugas, tačiau neretai pasigenda jų pačių aktyvumo – tai parodė Lietuvos neįgaliųjų draugijos užsakymu atliktas tyrimas. Jis buvo pristatytas konferencijoje „Viešųjų paslaugų teikimo perdavimas nevyriausybiniam sektoriui: kokios galimybės?“ 

Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugija teikia pavėžėjimo paslaugas. Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos archyvo nuotr.

Tyrimą atlikusi Socialinių inovacijų instituto ekspertė Ingrida Gečienė pabrėžė, kad valstybei nebereikia įrodinėti, jog NVO įvairias viešąsias paslaugas gali teikti ne blogiau nei biudžetinės įstaigos. NVO turi daug privalumų: jos yra lankstesnės, mažiau priklausomos nuo politinio reguliavimo, ne tokios biurokratiškos, jos turi didesnį visuomenės palaikymą, nes dažniausiai jų veikla paremta vertybiniu pagrindu, ir pan. Be to, įrodyta, kad pirkdamos paslaugas iš NVO savivaldybės sutaupo. 

REKLAMA

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ numato, kad viešasis sektorius turėtų teikti tik tas paslaugas, kurių negali teikti NVO, bendruomeninės organizacijos ir verslo įmonės. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje rašoma, kad iki 2020 m. ne mažiau kaip 15 proc. savivaldybių viešųjų paslaugų turi būti perduota bendruomenėms, NVO ar privačiajam sektoriui. 

Deja, iki šiol Lietuvoje didžiąją dalį socialinių paslaugų teikia biudžetinės, viešosios įstaigos, kurių steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucijos. NVO teikia tik apie 5,19 proc. visų savivaldybių finansuojamų viešųjų paslaugų. 

Konferencijoje diskutuota apie viešųjų paslaugų perdavimo nevyriausybiniam sektoriui galimybes. Lietuvos neįgaliųjų draugijos archyvo nuotr.

Naudą mato, bet paslaugų perduoti neskuba 

Pasak I. Gečienės, 60 proc. tyrime apklaustų savivaldybių pripažįsta, kad jų gyventojų socialinių paslaugų poreikiai yra patenkinami tik iš dalies. Jos nurodo, kad ypač trūksta inovatyvių, kompleksinių paslaugų (ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos, laikinojo atokvėpio, asmeninio asistento, integralios pagalbos ir kt.). Vis dėlto gana retai savivaldybės mano, kad situaciją pagerinti padėtų atsiradę nauji paslaugų teikėjai, tarp jų – ir NVO. Vyrauja nuomonė, kad reikia steigti naujas socialinių paslaugų įstaigas ir plėtoti esamas, pritraukti daugiau finansavimo iš valstybės ir ES lėšų. Taigi nors 90 proc. apklaustų savivaldybių NVO teikiamų paslaugų teikimą vertina gerai, jos neskuba joms patikėti daugiau atsakomybių. Net ketvirtadalis apklaustų savivaldybių teigia, kad iš NVO perkama per mažai socialinių paslaugų. 

REKLAMA

Socialinių inovacijų instituto ekspertė pabrėžė, kad savivaldybės pačios ir teikia paslaugas, ir jas vertina, tad yra grėsmė, jog paslaugų kokybė negerės. Į tai dėmesį atkreipė ir Valstybės kontrolė – jos audito išvadose nurodoma, kad savivaldybės niekaip nevertina savo finansuojamų viešųjų paslaugų kokybės, o viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybė yra menka. 

Pagėgių neįgaliųjų draugijos pirmininkė Loreta Stašinskienė pristatė savo vadovaujamos organizacijos veiklas. Aurelijos Babinskienės nuotr.

NVO pačios turėtų būti aktyvesnės 

Kaip ši situacija galėtų pasikeisti? Savivaldybių manymu, NVO pačios turi aktyviau dalyvauti viešuosiuose paslaugų pirkimo ar kituose konkursuose, daugiau informuoti apie savo teikiamas paslaugas. „Neretai savivaldybės sako, kad norėtų teikti vienas ar kitas inovatyvias paslaugas, bet neįgaliųjų organizacijos nesiima lyderystės. Gal vis dėlto reikėtų permąstyti savo veiklas ir pradėti imtis tų paslaugų, kurių dar neteikia kitos savivaldybių įsteigtos ar privačios įmonės?“ – ragina I. Gečienė. 

Taip pat, savivaldybių manymu, NVO neretai pritrūksta tiek materialinių išteklių (patalpos, įranga ir pan.), tiek žmogiškųjų resursų. I. Gečienės teigimu, NVO iš tiesų nėra lengva, nes dažnai jos dirba nuo projekto iki projekto. Joms sustiprėti padėtų, jei savivaldybės iš jų pirktų paslaugas per viešuosius pirkimus. Tai užtikrintų stabilų finansavimą bent keleriems metams. 

Socialinių inovacijų instituto ekspertė Ingrida Gečienė pristatė tyrimą „Nevyriausybinių organizacijų potencialas teikiant viešąsias paslaugas“. Aurelijos Babinskienės nuotr.

Savivaldybių manymu, NVO turėtų stiprinti ir savo administracinius gebėjimus, kompetenciją. Taip pat teikiant paslaugas siūloma bendradarbiauti su kitomis įstaigomis. „Tai labai svarbu. Bendradarbiaujant kelioms organizacijoms lengviau užtikrinti paslaugų tęstinumą ir kompleksiškumą. Puikiai žinau iš praktikos, kad tai ne visada lengva įgyvendinti, bet to reikėtų siekti“, – sako I. Gečienė. Taip pat, jos manymu, NVO verta pradėti savo veikloje taikyti socialinio verslumo principus, kurie padėtų pagerinti materialinę bazę ir finansinį stabilumą. Taip pat ekspertė siūlo aktyviai domėtis visomis galimybėmis sustiprinti savo organizaciją: nuo savanorių, bendruomenės pritraukimo iki paslaugų kokybės sertifikavimo, bendradarbiavimo su užsienio NVO ir pan. 

REKLAMA

Kuris iš šių požymių nebūdingas bipolinį sutrikimą turinčio žmogaus būsenai?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Ciklinė nuotaikų kaita
Haliucinacijos
Nervingumas ir pyktis
Nemiga
BALSUOTI
REZULTATAI
Kuris iš šių požymių nebūdingas bipolinį sutrikimą turinčio žmogaus būsenai?
Ciklinė nuotaikų kaita
22.6%
Haliucinacijos
53%
Nervingumas ir pyktis
10.1%
Nemiga
14.3%

REKLAMA

Savivaldybė ir neįgaliųjų draugija – partnerės 

Konferencijoje savo patirtimi pasidalijo Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Loreta Stašinskienė. Jos vadovaujama organizacija teikia nemažai įvairių paslaugų: pavėžėjimo, asmens higienos (skalbimo), drabužių sutvarkymo, sociokultūrines, asmeninio asistento, individualios pagalbos. Nuo kitų metų bus teikiamos užimtumo paslaugos proto negalią turintiems žmonėms. 

L. Stašinskienė džiaugiasi, kad visada pavyksta rasti bendrą kalbą su savivaldybe ieškant sprendimų, kaip geriau padėti žmogui. Pavyzdžiui, savivaldybė mato didelį transporto paslaugų poreikį, dėl to 100 proc. išlaiko šias neįgaliųjų draugijos teikiamas paslaugas. Žmonės už nedidelį mokestį turi galimybę nuvykti į gydymo įstaigas Kaune ir Klaipėdoje, yra galimybė vežti ir neįgaliojo vežimėliu judantį, ir netgi gulintį žmogų. Taip pat savivaldybė iš neįgaliųjų draugijos perka higienos paslaugas. 

L. Stašinskienė įsitikinusi – NVO reikia pačioms būti aktyvioms, siūlyti savo idėjas, drąsiai imtis naujų projektų. Kai savivaldybė mato, kad darbas atliekamas atsakingai, patiki vis daugiau veiklų. Tai didelė nauda ir organizacijai. Pavyzdžiui, įgyvendinant vieną projektą negalią turintys žmonės buvo mokomi siūti, o be to, kad projekto dalyviai įgijo naujų įgūdžių, kurie jiems gali padėti ir ieškant darbo, draugijai liko siuvimo mašinos, šiek tiek siūlų, medžiagų. Turint tokią bazę galima įgyvendinti naujus projektus, kiekvienas norintis gali ateiti pasisiūti ar pasitaisyti drabužį. Pasak L. Stašinskienės, tai nėra lengva, reikia labai daug dirbti, bet svarbu, kad matomas rezultatas. 

„Su savivaldybe visada susėdame kartu ir sprendžiame, kaip padėti žmogui. Esame maža savivaldybė, todėl turime pamatyti kiekvieną, kam tokios pagalbos reikia“, – sako L. Stašinskienė.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.


Rašyti komentarą...
V
Vida
2020-10-17 09:52:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Viskas priklauso nuo Savivaldybių požiūrio į NVO
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų