Sekminės – šventė, kurią minime praėjus septynioms savaitėms po Velykų. Nuo seno šią dieną žmonės ypatingai garbino gyvulius, augmeniją ir kartais švęsdavo net tris dienas. Kokios buvo svarbiausios tradicijos ir papročiai bei kodėl dabar Sekminės yra primirštos, tv3.lt naujienų portalui pasakojo etnologas Libertas Klimka.

Žmonės Vingio parke  (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Žmonės Vingio parke (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

„Šita bažnytinė šventė yra labai svarbi metų cikle, tai yra trečioji iš privalomų švenčių, todėl Sekmines švęsdavo ne vieną dieną ir turėdavo daug žaismingų papročių. Pagal tradicinių papročių kalendorių, tai yra žalumos suvešėjimo, kartu ir gyvulių globos bei piemenėlių dienos“, – sako etnologas.

Vienas iš papročių būdavo toks: kaimo žmonės sugrįždavo iš bažnyčios, o šeimininkė jiems išvirdavo ypatingus pietus – po septynis virtinius kiekvienam šeimos nariui, nes po Velykų būdavo praėjusios būtent septynios savaitės.

Ypatingas dėmesys piemenėliams

L. Klimka sako, kad ši šventė buvo labai svarbi piemenėliams – jiems buvo dėkojama už darbą ir leidžiama pasidžiaugti atokvėpiu:

REKLAMA

„Piemenėliai pargindavo namo gyvulius, kurie buvo vainikuoti vainikais. Šeimininkės būdavo paruošusios ką nors skanaus – kokių skanumynų, sūrių, įdėdavo kiaušinių. Viską susirinkę piemenėliai eidavo kur nors į pamiškę ir ten ruošdavo balių: ant laužo išsikepdavo kiaušinienės, padainuodavo ir pažaisdavo žaidimus“.

Etnologas atskleidžia, kad įdomiausias paprotys buvo tas, kad piemenėliai į savo balių kviesdavo ir miško žvėris – vilkus, lūšis, meškas.

„Tai toks archajiškas paprotys, kai žmogus siekia sudaryti taiką su gamtos galiomis, kad vieni kitiems nekenktų. Tai vienas piemenėlis įlipdavo į aukštą medį ir tris kartus šaukdavo žvėrims ateiti, kartu pasivaišinti prie piemenų laužo.

Žinoma, niekas iš miško neatbėgdavo, todėl piemuo sakydavo: jei jau dabar neateinat, tai ir visus metus čia nesirodykit. Buvo tokia žaisminga forma“, – pasakoja L. Klimka.

Švęsdavo kelias dienas

Antrą Sekminių dieną piemenėliams buvo leidžiama daugiau pamiegoti, pailsėti, o gyvulius išgindavo merginos. Jos pasirinkdavo kokią nors gražesnę vietą paežerėje ar ant piliakalnio ir leisdavo laiką bendraudamos.

„Ne tiek to ganymo buvo, kiek jaunimo pasibuvimo, pabendravimo. Merginos dainavo gražiausias ir lyriškiausias ritagonių dainas, kur žmogaus jaunystė lyginama su žydinčia gamta, gamtos žiedais.

Merginų dainas išgirsdavo vaikinai, kurie atsinešdavo muzikos instrumentus ir tada prasidėdavo tokia graži jaunimo pasibuvimo šventė. Jų metu žaisdavo netikras vestuves – suporuodavo tuos, kas tinka į poras, vaidindavo vestuves, kas likdavo be poros, pabūdavo kunigu“, – senaisiais papročiais dalijasi etnologas.

REKLAMA

Per Sekmines niekas nepykdavo, jei galvijai nuklysdavo kur nors į pasėlius ir neprašydavo atlyginti nuostolių. Visi suprato, kad tą dieną jaunimo interesai yra kitokie.

Dar vienas senoviškas paprotys buvo susijęs su merginomis. Kai jos grįždavo namo, šeimininkės jas perliedavo pienuotu vandeniu taip linkėdamos, kad būtų gražios, sveikos ir sėkmingai ištekėtų. Pasak L. Klimkos, šis paprotys – palinkėti merginoms, kad jos būtų kaip iš pieno plaukusios – analogų turi kažkur Indijoje ir yra labai senas.

Trečiąją Sekminių dieną kai kur buvo neleidžiama judinti žemės, mat buvo tikima, kad gamta supyks ir vasarą atsiųs ledų krušą, nuo kurios nukentės derlius.

Šiandien šventė primiršta

L. Klimka sako, kad tie senoviniai kaimo papročiai dabar yra ganėtinai primiršti, nes didesnė Lietuvos gyventojų dalis gyvena miestuose. Primirštas ir vienas iš svarbiausių Sekminių šventės akcentų – beržų šakelės. Jos bažnyčiose buvo šventinamos ir parnešamos saugoti namus.

„Pašventintos beržų šakelės saugo nuo perkūno trenkimo. Tų šakelių būdavo visuose namuose – kur nors prie paveikslų pakaišoma, prie lovos. Tai yra suvešėjusios gamtos simbolis, o kartu ir apsauga“, – pasakoja etnologas.

Anot jo, ir dabar reikėtų parsinešti pašventintų beržo šakelių, kurios saugo žmogų, sveikatą, namus. Taip pat šeimininkės šiandien turėtų nepamiršti kiekvienam šeimos nariui padaryti po septynis virtinius, kad kiekvienas pavalgytų sočius pietus.

Irena
2020-05-31 10:19:10
Nepamiršta. Bet ne visiems šiais laikais ta šventė reikalinga. Rusų laikais nešventė tai jiems ir dabar nereikia. Męs švenčiame. Graži ir didelę prasmę turi.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
JO 2020-05-31 13:00:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tuojau visas šventes išnaikins tautines liks tik Koronos šventė,rytoj vietoj sekminių švęsime Koronos pirmos bangos šventę su koncertais,šiaip tai atlikėjams koncertuot negalima,o čia išimtis Koronai   ATSAKYTI
: - )) 2020-05-31 18:58:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Koncertuos nuotoliniu būdu, o mes nuotoliniu būdu plosim katučių. O tai bus tusas.   ATSAKYTI
RO 2020-05-31 11:11:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
-8
Atavizmas visiškas,viduramžiai kažkokie,pagony
bės sumaišyta su krikščionybe, jovalas kažkoks. Atsibuskit,gana keliais ropinėti,21 amžius kieme, gana tamsos.   ATSAKYTI
RO 2020-05-31 11:10:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
-7
Atavizmas visiškas,viduramžiai kažkokie,pagonybės sumaišyta su krikščionybe, jovalas kažkoks. Atsibuskit,gana keliais ropinėti,21 amžius kieme, gana tamsos.   ATSAKYTI
S.D. 2020-05-31 10:49:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Visus paverte "kapitalo" garbintojais, vergais, tarnais. Kapitalas (pinigai) yra gyvenimo prasmė ir visi meldžiasi jam, visa kita nesvarbu.   ATSAKYTI
Nuomonė 2020-05-31 10:28:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Nepamiršo šios šventės lietuviai. Va tuoj liberastai ,satanistai ir globalistai savo švenčių prisigalvos, tai švęsime ne sekmines , o šėtono garbinimą ir aukosime vaikus.....prie to einama.    ATSAKYTI
Irena 2020-05-31 10:19:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Nepamiršta. Bet ne visiems šiais laikais ta šventė reikalinga. Rusų laikais nešventė tai jiems ir dabar nereikia. Męs švenčiame. Graži ir didelę prasmę turi.    ATSAKYTI
Inga 2020-05-31 10:35:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Jums pritariu,dabar nebegalvojama apie kažką švento,tik kaip sugalvoti žmogų apiplėšti.Gerai,kad kaime tradicijos išlikusios ir perduodamos kitoms kartoms.   ATSAKYTI
rusai 2020-05-31 11:18:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
yra kitokio tikėjimo, vieni stačiatikiai, kiti -sentikiai .   ATSAKYTI
Kiekvienas 2020-05-31 11:23:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tikejimas garbingas,jei jis nenukreiptas i satanizmą.O šiandien tikrai graži šventė,verta pamiršti nuoskaudas ir tikėti gražia ateitimi:)   ATSAKYTI
JOANA 2020-05-31 12:00:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
KARVYCIU NEBETURIME VAINIKU NEBEREIKIA PINTI SURIU SPAUSTI .    ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Rūdys (nuotr. shutterstock.com)
Su rūdimis ant įvairių daiktų yra susidūręs kone kiekvienas. Vonios kriauklė, sodo ar virtuvės įrankiai gali atrodyti seni ir purvini būtent dėl susikaupusių rūdžių. Tačiau yra ...
Ekspertas pataria, kaip patiems perdažyti namo fasadą
Panorus atnaujinti būsto fasadą ir renkantis dažus ypač svarbu ne tik atkreipti dėmesį į spalvą arba tekstūrą, bet ir į funkcines dažų savybes bei ekologijai jautrius produkto ...
Moters vonios transformacija (nuotr. facebook.com)
Jodie Berry (28), blakstienų specialistė iš Nestono, Didžiosios Britanijos, nusprendė savo namų vonios kambarį pasidailinti už 80 £ – priemones ji pirko iš feisbuko, ...
Dulkių erkutės (nuotr. 123rf.com)
Tikėtina, kad jūsų namuose yra arba buvo kenkėjų. Išmokite skaityti ženklus, kurie parodys, kad jūsų namuose gyvena nekviesti svečiai. Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai beveik ...
Laidotuvės (nuotr. 123rf.com)
Nuo šiol surasti mirusio giminaičio amžinojo poilsio vietą nuotoliniu būdu bus greičiau ir paprasčiau, o prašymai ir leidimai laidoti bus išduodami elektroniniu būdu: Vilniaus ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų