Alytiškiai prieš savivaldybę: „Neleisime uždaryti geriausių pradinių mokyklų“

Skaityk lengvai

Praėjusį ketvirtadienį, minint Pilietinio pasipriešinimo dieną, Alytaus miesto Rotušės aikštėje užžiebtas iš beveik 600 žvakučių išdėliotas vyturėlio simbolis. Šią „apŠVIETIMO“ akciją sumaniusi Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio ir „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokinių tėvų bendruomenė nusprendė simbolių kalba kreiptis į miesto politikus, nes, pasak jų, kitokios kalbos jie nesupranta. 

Alytaus miesto Rotušės aikštėje surengta „apŠVIETIMO“ akcija. Dovilės Balčiūnaitės-Svirskės nuotr.
10

Viena iš akcijos organizatorių – Klementina Gruzdienė. „Drevinuko“ mokyklą-darželį lankančio mokinuko mama sakė: „Tos žvakelės užžiebtos už mūsų vaikus, už kiekvieną vaiką, kurį ši pertvarka palietė, o vyturėlis yra mūsų, Dzūkijos aktyvių tėvų bendruomenės, simbolis, kuris asocijuojasi su polėkiu, skrydžiu, giedromis mintimis.“ 

REKLAMA

„Tai buvo tyli, santūri ir labai išraiškinga protesto akcija, parodanti, kad žmonės nori, jog valdžia vykdytų žmonių valią, o ne atvirkščiai“, – teigia Alytaus miesto tarybos narys Sigitas Leonavičius. 

(10 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Alytiškiai prieš savivaldybę: „Neleisime uždaryti geriausių pradinių mokyklų“

Alytaus savivaldybės tarybos vasario 27 d. sprendimu ketinama uždaryti „Sakalėlio“ pradinę mokyklą, „Drevinuko“ mokyklą-darželį reorganizuoti į lopšelį-darželį ir pradinukus iš abiejų įstaigų palaipsniui perkelti į Alytaus Vidzgirio progimnaziją. Nors politikai kalba, kad šiais pokyčiais siekiama sutaupyti lėšų, efektyviau jas panaudoti, taip pat gerinti mokymo kokybę, tėvai baiminasi, kad naujoje mokykloje kaip tik nukentėtų vaikų mokymosi kokybė ir kad nebūtų sukurtos įtraukiojo ugdymo sąlygos. Tėvai gina savo teisę rinktis ugdymo įstaigą bei planuoti vaikų ateitį ir nesiruošia pasiduoti. 

Abi įstaigos veikia sėkmingai, negali sutalpinti norinčiųjų į jas patekti, abiejų mokyklų mokinių rezultatai puikiai vertinami. Pagal 2020 m. žurnalo „Reitingai“ paskelbtus rezultatus, Alytaus „Drevinuko“ mokykla-darželis pateko į geru mikroklimatu pasižyminčių šalies pradinių mokyklų reitingo dešimtuką. Dar nuostabiau, kad šioje įstaigoje vykdoma įtraukiojo ugdymo programa, o aplinka pritaikyta įvairią negalią turintiems vaikams. 

„apŠVIETIMO“ akcija – ne pirmasis aktyvių tėvų bendruomenės bandymas sustabdyti, jų teigimu, netinkamą reformą. Jau anksčiau bendruomenė Alytaus miesto savivaldybės administracijai įteikė per 2000 alytiškių pasirašytą peticiją. Po to, kai savivaldybės taryba, neatsižvelgdama į visuomenės valią, priėmė sprendimą vykdyti suplanuotą pertvarką, bendruomenė kreipėsi į teismą ir jų skundas buvo priimtas. 

REKLAMA

Ar turintiesiems psichikos negalią turėtų būti taikomos išimtys gauti paramą savam verslui?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Taip, turėtų būti taikomos išimtys.
Ne, išimtys neturėtų būti taikomos.
Nežinau, man tai neaktualu.
BALSUOTI
REZULTATAI
Ar turintiesiems psichikos negalią turėtų būti taikomos išimtys gauti paramą savam verslui?
Taip, turėtų būti taikomos išimtys.
62,2%
Ne, išimtys neturėtų būti taikomos.
26%
Nežinau, man tai neaktualu.
11,8%

REKLAMA

Ar iš tiesų sprendimas ekonomiškai pagrįstas? 

„Jie ir į teismą kreipėsi, ir akcijas daro, galvoja tik apie savo bendruomenę, o miesto reikalai jiems nerūpi, – piktinasi Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas. – Jiems buvo aiškiai pasakyta, kad Alytaus miestas dabar susidūręs su problema – trūksta vietų lopšeliuose-darželiuose, o dalis bendrojo ugdymo mokyklų patalpų yra laisvos, ir dabar į jas investuojama, kad ten viskas būtų padaryta taip, kaip reikia.“ 

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas sako, jog nereikia baimintis, kad vaikai iš geresnių patalpų persikels į prastesnes. Pasak jo, Alytaus Vidzgirio progimnazija bus remontuojama ir pritaikoma negalią turintiems vaikams: „Šiais metais mokyklos remontui skirta 135 tūkst. eurų, dalis šių lėšų bus skirta ir patalpoms pritaikyti vaikams, turintiems negalią, įskaitant atvykimą į įstaigą, judėjimą viduje, tualetui įrengti, bet kol kas tik pirmame aukšte. Jau yra parinktas rangovas, pasirašyta sutartis ir per vasarą tie darbai bus atlikti.“ 

Nacionalinės švietimo agentūros metodininkė Renata Grigalienė, buvusi „Drevinuko“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o šiuo metu ten dirbanti logopede ir specialiąja pedagoge, sako, kad pastato dalis, kurioje ugdomi pradinukai, buvo pritaikyta mokyklai ir seniai nebeprimena darželio: „Pastatas renovuotas 2008 metais, tam buvo panaudotos Lietuvos neįgaliųjų draugijos lėšos, ir viena įstaigos dalis tapo tikra mokykla – įrengta koridorinė sistema, grupėse panaikinti sanitariniai mazgai, pagal higienos reikalavimus įrengtos klasės, pastatas pritaikytos negalią turintiems vaikams, įrengti pandusai, liftas-keltuvas.“ 

REKLAMA

R. Grigalienės teigimu, jei sprendimas nebus atšauktas ir tėvai bus verčiami vaikus vesti į kitą mokyklą, jų ir jų vaikų atžvilgiu bus vykdoma paprasčiausia prievarta. Valdininkų siekį pritaikyti progimnaziją negalią turintiems mokiniams ji sveikina: „Jei politikai turi pinigų, tai valio, tegul investuoja. Iš mūsų mokyklos išėjusiems neįgaliojo vežimėliu judantiems vaikams vienintelė galimybė toliau mokytis yra Šv. Benedikto gimnazija, nes tik ji Alytuje turi liftą, keltuvą. Būtų gerai mieste turėti dar bent vieną tokią mokyklą“, – sako specialistė. 

„Išdraskyti „Drevinuką“ tikintis atlaisvinti vietą šimtui vaikų – nei logikos, nei ekonomikos kriterijais nepaaiškinamas sprendimas“, – savivaldybės planus kritikuoja S. Leonavičius. Jo teigimu, Alytaus mieste yra keletas buvusių lopšelių-darželių pastatų, kurių paskirtis pakeista, tad vieną iš jų paremontavus atsirastų vietų trims šimtams vaikučių, ir tai neatsieitų brangiai. 

Pasak miesto tarybos nario, planuojami kosmetiniai pakeitimai neužtikrins pritaikymo įvairią negalią turintiems vaikams, tam reikia mažiausiai 400 tūkst. eurų, o tokių lėšų nebus: „Dėl pandemijos sukeltos krizės pinigų trūks, todėl biudžeto lėšas dabar reikėtų taupyti ir tuo labiau nenaikinti to, kas šiuo metu labai gerai funkcionuoja.“ 

Be to, S. Leonavičiaus teigimu, mokyklos, į kurias nusitaikė reformatoriai, dirba mažiausiais kaštais mieste – vieno mokinio ugdymas jose biudžetui atsieina kone dvigubai mažiau nei kitose mokyklose, nes resursai optimaliai išnaudojami. 

REKLAMA

Pasigedo mero dėmesio 

Politikas pastebi ir tai, kad savivaldybė niekaip neranda lėšų pagerinti sąlygas Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos specialiąsias klases lankantiems neįgaliems vaikams: „Ten sąlygos tragiškos. Mokyklos patalpas būtina pritaikyti, kad tėveliams nereikėtų laiptais nešioti savo vaikščioti negalinčių vaikų.“ 

Dėl šios mokyklos situacijos į savivaldybę ne kartą kreipėsi ir asociacija „Savarankiškas gyvenimas“, kuriai atstovauja Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pirmininkė Kristina Dūdonytė. „Negalią turintys mokiniai mokosi pastate, kur nėra lifto, o valgyti jiems tenka eiti į kitą pastatą, nesvarbu, ar lyja, ar sninga. Mokyklos pastatas nerenovuojamas, ir negalią turinčių mokinių niekas nesiruošia perkelti į jiems pritaikytas patalpas“, – komentuoja K. Dūdonytė. 

Pasak jos, dėl šios mokyklos problemų asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ kreipėsi į savivaldybę, bet niekas nepadaryta. Pasak Kristinos, žmonės su negalia ir negalią turinčių vaikų tėvai pasigenda mero pozicijos su negalią turinčių žmonių teisėmis susijusiais klausimais. „Nežinau, kaip tai paaiškinti, gal šių žmonių reikalai jam neįdomūs“, – svarsto K. Dūdonytė. 

Pertvarka – kosmetinė 

S. Leonavičius švietimo tinklo pertvarką kritiškai vertina iš esmės: „Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad, norint užtikrinti ilgalaikę ugdymo kokybę, reikia pertvarkos procesą derinti su mokyklų ir tėvų bendruomenėmis. Alytuje viskas daroma priešingai. Pirmiausia, švietimo tinklo pertvarka turi apimti visas įstaigas, bet Alytuje reorganizuojamos ir naikinamos dvi geriausiai veikiančios mokyklėlės, o visas ugdymo įstaigų tinklas lieka nepakeistas, taigi iš esmės jokios pertvarkos nėra, lieka ta pati stagnacija.“ 

REKLAMA

Alytaus savivaldybės tarybos nario teigimu, opozicinė frakcija yra parengusi ugdymo įstaigų pertvarkos projektą, kur siūloma nustatyti tam tikrus kriterijus, dėl kurių gerėtų ugdymo kokybė. Tėvai turėtų teisę rinktis leisti savo vaikus ten, kur jiems geriausia, o po poros metų matytųsi, kurios įstaigos prasčiausios, tada ir būtų galima spręsti, kurias reformuoti ar uždaryti. „Tada niekas nepyktų, nesinervintų, kolektyvuose pagerėtų darbas ir, svarbiausia, vertintoja būtų tėvų bendruomenė, o ne grupelė subjektyvių interesų turinčių politikų“, – komentuoja S. Leonavičius. 

Išskirtinumas – įtraukusis ugdymas 

Tarp 295 „Drevinuko“ mokyklą-darželį lankančių vaikų apie 70 turi kalbos sutrikimų, o 24 – įvairių individualių poreikių. Yra ir vaikų, turinčių sunkų autizmo sutrikimą – pasak K. Dūdonytės, jokioje kitoje Alytaus bendrojo ugdymo mokykloje tokiems vaikams sąlygos visavertiškai ugdytis nesudarytos. 

R. Grigalienė pasakoja, kad daugiau kaip prieš 20 metų įkurtas „Drevinuko“ mokykla-darželis įtraukiojo ugdymo metodais pradėjo dirbti tada, kai apie tokį ugdymą Lietuvoje dar niekas drąsiai nekalbėjo. 

„Iš pradžių negalią turintys vaikai lankė specialiąją grupę, bet dalyvaudavo bendrose veiklose kartu su kitais vaikais. Prieš 7–8 metus specialiųjų grupių atsisakėme, visi vaikai ugdomi kartu, – sako R. Grigalienė. – Iš pradžių turėjome tik vaikų, turinčių judesio ar padėties negalią, bet po truputį atsirado turinčių autizmo spektro, įvairiapusių raidos sutrikimų ar kitokių sunkumų. Kolektyvas mokėsi, tobulėjo, stengdamasis padėti vaikams visapusiškai ugdytis. Svarbiausia, visada vadovavomės principu, kad visi esame tokie patys ir visi turime individualių poreikių, nė vieno nereikia išskirti.“ 

REKLAMA

S. Leonavičius pritaria, kad „Drevinuko“ mokykla-darželis – unikali įstaiga, sukurta padedant visuomeninėms organizacijoms, vaikų tėvams, mokyklėlė išsiskiria ne tik pritaikyta aplinka, bet ir ypatingu mikroklimatu. „Buvau į Alytų atsivežęs 50 metų pedagogo stažą turintį Mišą Jakobą. Kartu lankėmės ir „Sakalėlio“ pradinėje mokykloje, ir „Drevinuko“ mokykloje-darželyje. Pamatęs, kas ten sukurta, jis net ašarą nubraukė, sakė, kad net Vilniuje tokios mokyklėlės nėra, ir stebėjosi, kad atsiranda norinčių griauti tai, kas sukurta“, – pasakoja tarybos narys. 

Rankų nenuleidžia 

V. Valūnas tikina, kad Vidzgirio progimnazija palaipsniui bus pritaikoma visiems. Jis ramina ir „Drevinuko“ tėvelius: birželio mėnesį savivaldybės taryba tvirtins Alytaus miesto savivaldybės lopšelių-darželių ir mokyklų-darželių komplektavimą, ir gali būti taip, kad reikės tik dalies patalpų, tad dalis dabartinių pradinukų liks tose pačiose patalpose, tik jie jau bus Alytaus Vidzgirio progimnazijos mokyklos mokiniai. Mokyklėlėje neliktų tik būsimųjų pirmokų, o tada „savivaldybė turės laiko dar geriau pritaikyti patalpas visų poreikiams“. 

„Būčiau pats blogiausias Lietuvos švietimo padalinio vadovas, jeigu vaikus iš geresnių sąlygų kelčiau į prastesnes. Mano, kaip vedėjo, uždavinys yra pasiekti, kad, kai vaikai bus keliami į kitas patalpas, pakliūtų į bent to paties lygio arba dar geresnes sąlygas“, – pabrėžia skyriaus vedėjas. 

Pasak S. Leonavičiaus, savivaldybė vis dėlto turėtų įsiklausyti į žmonių nuomonę, bet kuo toliau nuo sostinės, tuo daugiau autoritarinio valdymo: „Valdžiai atrodo, kad kėdė iš karto suteikia ir galias, ir kompetencijas spręsti už visus.“ Jo teigimu, opozicija rankų nenuleidžia, individualiai kalbasi su kiekvienu tarybos nariu ir tikisi, kad gegužės pabaigoje vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje pavyks klaidą ištaisyti. „Kreipiamės į politikus, gal ir į patį merą, prašome įsiklausyti į bendruomenės nuomonę ir klaidas ištaisyti, nes tik stiprūs nebijo pripažinti klydę“, – pabrėžia politikas.

Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.


Rašyti komentarą...
M
Maiklas Burokevičius.
2020-05-19 10:28:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šalin lansbergienes nagus nuo Alytaus.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų