Beveik 800 šeimų pernai sulaukė paramos namų aplinkai pritaikyti

Skaityk lengvai

Susidūrus su judėjimo sunkumais ar netgi atsisėdus į neįgaliojo vežimėlį vienas pirmųjų darbų – pasirūpinti, kad namų aplinka būtų kuo patogesnė, netrukdytų žmogui pačiam laisvai judėti namuose, išeiti iš jų. Šias problemas padeda spręsti valstybė. Šiuo metu neįgaliųjų būstai pritaikomi pagal Būsto pritaikymo neįgaliesiems ir Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką programas. 

Šiaulių r., Aukštelkėje, gyvenantis Juozas Minelga džiaugiasi, kad naudodamasis prie jo namų įrengtu keltuvu gali patogiai išeiti iš namų ir sugrįžti į juos. Zigmo Ripinskio nuotr.
12

Šiaulių rajone, Aukštelkėje, gyvenantis Juozas Minelga labai patenkintas – prie namų įrengtas keltuvas, todėl jis gali pats grįžti į namus ir išeiti iš jų kada panorėjęs. Taip pat pertvarkyta vonia, įrengtas tualetas. Prie vonios ir tualeto pritvirtinti ranktūriai, tad jam tapo daug lengviau susitvarkyti. Tiesa, vonią reikėjo pačiam nusipirkti, nes, pasak vyriškio, pagal numatytą tvarką gali būti įrengtas tik dušas. J. Minelga džiaugiasi, kad pritaikant būstą įrengti ir šiuolaikiniai nuotekų valymo įrenginiai – iki tol jos subėgdavo į duobę, o tokių dalykų netrukus iš viso turėtų nebelikti. Vyriškis planuoja savo lėšomis įsirengti dar ir dujinį šildymą – silpstant jo ir žmonos sveikatai, darosi labai sunku šildytis malkomis. 

REKLAMA

J. Minelga labai sunkiai vaikšto – juda pasiremdamas vaikštyne. Bėdos prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Situacija pablogėjo po stuburo operacijos. Pastaruoju metu įveikti 12 prie namų esančių laiptelių Juozui būdavo didžiulė kančia. Vyriškis – aktyvus, dažnai važiuoja į Šiaulius: tai Trečiojo amžiaus universitete apsilanko, tai į bažnyčią ar pastoracinį centrą užsuka. Pritaikius būstą, jam tai padaryti tapo daug lengviau. 

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019 metais būstą ir jo aplinką neįgaliesiems pritaikė 59 savivaldybės. Iš viso neįgaliųjų poreikiams pritaikyti 397 būstai. Įsigytas 101 keltuvas ir laiptų kopiklis. Tam panaudota 1,453 mln. eurų valstybės lėšų. Ne mažiau kaip 40 proc. prie šios sumos turi pridėti savivaldybės. Dalis lėšų atiteko anksčiau įrengtų keltuvų ir laiptų kopiklių eksploatacijai. Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, patenkinta 56 proc. pateiktų prašymų. 

(12 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Beveik 800 šeimų pernai sulaukė paramos namų aplinkai pritaikyti

Pritaikomas būstas vaikams – lengvesnė šeimų kasdienybė 

Valstybės lėšomis galima ne tik pritaikyti būstą, bet ir įsigyti techninių priemonių, kurios reikalingos sunkią negalią turintiems vaikams. Laima Dzikevičienė pasinaudojo šia galimybe. Ji savo sūnui Sauliui, kuris turi sunkų autizmo sutrikimą, pirko sensorinių priemonių. Įvairūs šviečiantys prietaisai, sūpynės, kinetinis smėlis, eroterapinė masė, netgi kramtukai padeda vaikui susikoncentruoti, nusiraminti. Brangiausias pirkinys, kurį šeima užsisakė iš Lenkijos (nes ten kainavo 1,5 karto pigiau) – volas su suspaudimo funkcija. Pasak Laimos, ši priemonė sūnui labai reikalinga. Kurį laiką panaudojus šį volą vaiko poreikis būti suspaustam sumažėjo. L. Dzikevičienės sūnui skirtas namų mokymas. Mama su juo labai daug dirba, tad tenka pirkti įvairių priemonių. Ji džiaugiasi, kad yra tokia programa, kuri prisideda prie pagalbos vaikui. Tiesa, Laimos manymu, galėtų būti kompensuojama ir lauko įranga. 

REKLAMA

Iš viso pernai sunkią negalią turintiems vaikams pritaikyta 211 būstų, 180 šeimų įsigijo techninės pagalbos priemonių. Šiai programai vykdyti buvo numatyta 506,9 tūkst. eurų valstybės lėšų, panaudota 458,6 tūkst. eurų. Būstas vaikams buvo pritaikomas 48 savivaldybėse.

Kas labiau padėtų gerinti negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybę?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Didesnės išmokos
Didesnis paslaugų ir pagalbos prieinamumas
Nežinau, man tai neaktualu
BALSUOTI
REZULTATAI
Kas labiau padėtų gerinti negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybę?
Didesnės išmokos
33.7%
Didesnis paslaugų ir pagalbos prieinamumas
65.1%
Nežinau, man tai neaktualu
1.2%
 

REKLAMA

Telšiuose būsto pritaikymo laukiama ne daugiau kaip 10 mėnesių 

Telšių rajone pernai būstas ir gyvenamoji aplinka pritaikyta 18 asmenų. Pasak savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistės Skaistės Sadonytės, šešiolikai neįgaliųjų buvo įrengti ir suremontuoti vonios kambariai, pritvirtinti turėklai, įrengtos nuovažos. Iš jų penkiems neįgaliesiems nupirkti laiptų kopikliai, o vienam – mobilus keltuvo diržas su galvos atrama ir pozicionavimo rankenėlėmis, maudymosi diržas su galvos atrama ir paminkštinimais kojoms bei dvi poros teleskopinių pandusų. 

Siekiant stiprinti šeimų, auginančių sunkią negalią turinčius vaikus, socialinį saugumą, būstas ir gyvenamoji aplinka pritaikyta keturiems tokiems Telšių rajone gyvenantiems vaikams. Vienam vaikui buvo pritaikytas vonios kambarys, o trys šeimos įsigijo sensorinių priemonių: automobilio kėdutę, batutą, sūpynes, kilimėlį-dėlionę, sensorinių indų rinkinį, kinetinio smėlio, šviečiantį kamuolį, burbulų sienelę su spalvotais kamuoliukais, balansavimo takelį, sensorines skysčio plyteles ir pan. Vienam vaikui techninės pagalbos priemonėms pirkti gali būti skiriama iki 1900 eurų. 

Pasak S. Sadonytės, 2020 m. būsto pritaikymo eilėje įrašyta 16 neįgaliųjų. Būsto pritaikymo nuo prašymo pateikimo dienos iki darbų pabaigos vidutiniškai reikia laukti 10 mėnesių. 

Pritaikė būstą savarankiškai 

Jau keletą metų numatyta galimybė, suderinus su savivaldybe, organizuoti būsto pritaikymo darbus savarankiškai, o patirtos išlaidos vėliau kompensuojamos. Pagėgių savivaldybėje gyvenanti Jovita Galkauskaitė pasinaudojo šia galimybe – pritaikė vonios kambarį savo tėčiui. Vyras beveik nesikelia iš lovos, ne visada suvokia situaciją. Iki tol jį prausti buvo labai sudėtinga – tai Jovita darydavo tiesiog kambaryje. Pasinaudojus būsto pritaikymo programa buvo įrengtas neįgaliajam pritaikytas dušas. 

REKLAMA

J. Galkauskaitė pritaikymo darbus organizavo savarankiškai, nes jai nelabai patiko, kaip būstai pritaikyti kitur. „Pasidariau taip, kaip mano atrodė ir gražiau, ir patogiau“, – sako moteris. Ji norėjo pati pasirinkti meistrus, išsirinkti plyteles ir spinteles tokias, kokios jai patinka. Moteris neslepia, kad buvo nelengva – teko pačiai viskuo rūpintis, susipirkti statybines medžiagas ir pan. Buvo neramu, ar tikrai viską kompensuos. Vis dėlto rezultatu Jovita džiaugiasi – dabar gali patogiai nuprausti tėtį, nuvesti jį į tualetą. 

Pasak moters, gerai, kad valstybė suteikia tokią pagalbą – būsto pritaikymui būtų reikėję imti paskolą. O kaip ją paskui atiduoti? Tiesa, ir dabar pinigų teko pasiskolinti, tačiau netrukus juos galėjo grąžinti. J. Galkauskaitė apgailestauja, kad neužteko pinigų įvažiavimui į namus įrengti. Nors tėtis neišeina iš namų, tačiau kartais tenka jį vežti į gydymo įstaigas, tada tenka nešte išnešti. 

Ne visi ryžtasi savarankiškai pritaikyti būstą 

Tauragės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas Kęstutis Petkus yra būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijų narys Tauragės ir Pagėgių savivaldybėse. Jo teigimu, Tauragėje buvo pritaikyti du būstai suaugusiesiems ir penki – iš vaikų programos. Pagėgiuose pritaikyti trys būstai. Tik vienas būstas per abi savivaldybes pritaikytas savarankiškai. K. Petkaus manymu, pasirinkdami šį būdą žmonės laimi – darbai atliekami greičiau ir taip, kaip jiems norisi. Vis dėlto daugeliui pačiam organizuoti darbus yra per sudėtinga, be to, reikia turėti pinigų už viską sumokėti. Juolab kad palyginti su ankstesniu dešimtmečiu, dabar darbai daromi kokybiškiau, tvarkingiau, dažnai žmones visiškai tenkina kokybė. 

REKLAMA

Panaši situacija ir Telšiuose – pasak S. Sadonytės, visi dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems besikreipiantys pareiškėjai informuojami, kad būsto pritaikymo darbus gali organizuoti savarankiškai. Tačiau dėl senyvo amžiaus, neįgalumo, žinių trūkumo, statybos darbų organizavimo žmonės nesiryžta to daryti. 

Kiek kitokia situacija Vilniuje – pernai savarankiškai pritaikyta 10 būstų iš suaugusiųjų programos ir 4 būstai iš vaikų programos. „Pastebime, kad norinčiųjų pritaikymo darbus organizuoti savarankiškai daugėja. Gyventojai supranta, kad patys organizuodami darbus netaps priklausomi nuo trečiųjų asmenų, patys pasirinks tinkamą įrangą, o taip trumpėja ir pritaikymo terminai, nes žmogus pats tampa pritaikymo organizatoriumi, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento specialistas Darius Laiconas. – Jeigu pritaikymo pobūdis nėra sudėtingas (pvz., nereikia projekto), o užtenka tam tikros įrangos, porankių, nesudėtingų darbų ar pan., su tokiais pareiškėjais tik įvertinus pritaikymo poreikį nedelsiant derinamos pritaikymo apimtys ir pasirašomos naujos sutartys dėl savarankiško būsto pritaikymo.“ 

Jo teigimu, tai – vienas iš būdų trumpinti eiles, nes, kaip rodo projektavimo ir rangos darbų viešųjų pirkimų praktika, rinkos dalyviams būstų pritaikymas yra nepatrauklus. Dėl to neįvyksta konkursai arba pasirašę sutartį projektuotojai ir rangovai nenoriai vykdo sutartinius įsipareigojimus. 

Informacija norintiems pritaikyti būstą 

Būstas pritaikomas neįgaliajam, kuriam nustatytas: 

1) specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 

2) specialusis techninės pagalbos priemonių – bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio – poreikis; 

3) specialusis techninės pagalbos priemonių, judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) poreikis; 

REKLAMA

4) specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios. Savivaldybės administracija organizuoja būsto pritaikymą neįgaliesiems vadovaudamasi Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašu. 

Pagal Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką tvarkos aprašą, būstas ir aplinka gali būti pritaikomi vaikams, turintiems sunkią negalią. Taip pat pagal šį aprašą šeimoms sudaryta galimybė įsigyti sensorinės pagalbos priemonių. Prioritetas teikiamas sunkią negalią turintiems vaikams, kuriems nustatytas specialusis slaugos poreikis. 

Būsto (aplinkos) pritaikymas apima neįgaliojo gyvenamojo būsto (aplinkos) patalpų minimalų pertvarkymą, smulkius remonto darbus, užtikrinančius neįgaliajam savarankišką ir saugų judėjimą patalpose ir patekimą į būstą. Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai. 

Dėl būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų