Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2020.01.16 15:03

Neįgaliųjų fechtavimas, pasaulyje jau seniai atrastas sportas, pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Nuo šio rudens Fechtavimo akademija rengia treniruotes neįgaliojo vežimėliu judantiems žmonėms. Tokia galimybė atsirado gavus Sporto rėmimo fondo, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, finansavimą. Už skirtas lėšas nupirkta reikiama įranga – specialūs stovai ir vežimėliai. „Kol kas svarbu, kad neįgalieji apskritai įsitrauktų į fechtavimą. Norime sudaryti sąlygas sportuoti, realizuoti save, kad žmonės susidomėtų, lankytų užsiėmimus, tobulėtų ir bendrautų“, – sako Fechtavimo akademijos prezidentė Vilma Kasiulynienė.

Neįgaliųjų fechtavimas pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Fechtavimo akademijos archyvo nuotr.

Neįgaliųjų fechtavimas pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Fechtavimo akademijos archyvo nuotr.

REKLAMA

Na, o į šią sporto šaką pasinėręs Tomas Šiliauskas neslepia ir didesnių ambicijų: norėtųsi sudalyvauti paralimpinėse žaidynėse. „Gal Tokijuje ir nepavyks, bet Paryžiuje – kodėl gi ne“, – juokauja Tomas, kuris jau spėjo pasivaržyti IWAS pasaulio taurės žaidynėse. Tiesa, tuomet suprato, kad norint pasiekti rezultatų neužtenka mėgėjiškai pamosuoti špaga ar rapyra – reikia įdėti labai daug darbo.

Nauda ne tik kūnui

„IWAS pasaulio taurės žaidynės vyko Varšuvoje. Buvo suvažiavęs visas neįgaliųjų fechtavimo elitas. Man tai didžiulis atradimas, – dalijasi įspūdžiais T. Šiliauskas. – Atrodė, kad jau nemažai sugebu, bet kai atvažiavau į varžybas ir susitikau su tais, kurie jau daug metų sportuoja ir turi kur kas daugiau žinių bei praktikos, pamačiau, kad tai visai kitas lygis. Treniruotės yra viena, o kai išeini ant podiumo ir reikia kovoti – visai kas kita. Supratau, kad, norint ko nors pasiekti, reikia įdėti labai daug darbo, kaip ir visame kitame sporte.“ Vis dėlto, jo manymu, neįgaliųjų bendruomenei ne tiek svarbu pasiekti įspūdingų sportinių rezultatų, kiek pabėgti nuo kasdienės rutinos, pabendrauti, susirasti naujų draugų.

„Fechtuodamas privalai labai susikoncentruoti, nuošaly palikti visas mintis apie buitį, socialines, šeimos problemas. Jei ateini su bičių aviliu galvoj, nieko nepavyks. Tačiau kai susikoncentruoji ir gerai pavyksta treniruotė, iš to gauni gerų emocijų, kurios labai reikalingos, ypač neįgaliesiems, nes ne tiek jau daug mes turime tų džiaugsmų“, – svarsto sportininkas. Kita vertus, kai galva pailsi, kartais ateina atsakymai ir į kasdienybės klausimus, gimsta kitoks požiūris.

REKLAMA

Kiek procentų darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba?
Prašome pasirinkti atsakymą!
25 proc.
36 proc.
47 proc.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kiek procentų darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba?
25 proc.
54,7%
36 proc.
24,9%
47 proc.
20,3%

REKLAMA

Nepasidavė negaliai

Šiemet bus 10 metų, kai T. Šiliauskas sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Traumą Tomas patyrė Kyviškių trasoje vykusiose motokroso su priekaba varžybose. Užsikirto akceleratoriaus pedalas ir teko staigiai išsukti iš trasos, nes kitaip, pasak vyriškio, būtų buvę blogai visiems. Motociklo skrydis, smūgis. Toliau Tomas atsimena tik trupinius – greitosios pagalbos automobilis, priėmimo skyrius, kažką prašo pajudinti, pakilnoti, suspausti. Reanimacija, pora operacijų... Ir verdiktas – lūžo stuburas.

Vis dėlto Tomas sako niekada nenuleidęs rankų ir nepuolęs į neviltį. Nuo pat pradžių labai aiškiai suvokė savo situaciją – stuburo smegenys nutrauktos, nėra jokių iliuzijų, kad vaikščios. Dėl to iš karto bandė prisijaukinti vežimėlį ir prisitaikyti prie aplinkybių. „Būna sunkesnė diena, būna lengvesnė, tačiau stengiuosi pasidžiaugti tuo, kas joje gražaus, ir nesiekiu to, ko negaliu“, – sako Tomas.

Jis iš karto įsitraukė į neįgaliųjų bendruomenę. „Pirmus penkerius metus kaip kempinė viską gėriau, gėriau, dabar, jau šiek tiek prikaupęs žinių, stengiuosi dalintis su kitais, jiems padėti. Kažkas sakė: kai kitiems padedi, mažiau skauda pačiam. Man tas labai tinka. Tada mažiau apie save galvoju“, – sako T. Šiliauskas.

Fechtavimas – universalus sportas

Kol dar galėjo vaikščioti, Tomas buvo labai aktyvus, daug sportavo. Tad ir atsisėdęs į neįgaliojo vežimėlį namuose neužsidarė, išbandė ne vieną neįgaliesiems pritaikytą sporto šaką. Fechtavimu susidomėjo prieš keletą metų. Lietuvos paraplegikų asociacijos stovykloje Monciškėse surengė susitikimą su negalią turinčiais estų fechtuotojais. Atsirado keletas susidomėjusių. Kai Vilniuje atsirado galimybė treniruotis Fechtavimo akademijoje, iš pradžių sportavo vienas Tomas. „Treneris sėdosi ant kėdės. Bandėme, treniravomės. Ką mokėjo, tą perdavė, tačiau neturėjo neįgaliųjų fechtavimo patirties. Ir man buvo viskas nauja – 40-mečiui atrasti naują sportą nėra paprasta. Buvo neaišku, ar aš turiu duomenis, koordinaciją ir pan. Tačiau pradėjome buitiniu lygiu fechtuoti, pradėjo sektis, visai patiko.“

REKLAMA

Pasak Tomo, fechtavimas – labai specifinis, bet universalus sportas: dirba kitos raumenų grupės, kiti pojūčiai. Tai yra viena iš sporto šakų, kuri tinka ir paraplegikams (kojų nevaldantiems, tačiau turintiems stiprias rankas), ir tetraplegikams (patyrusiems aukštą stuburo lūžį, dėl to silpniau valdantiems rankas). Varžomasi 3 kategorijose: amputantų ir liemenį valdančių, liemens nevaldančių (dažiausiai paraplegikai) ir tų, kurių rankų funkcija sutrikusi.

T. Šiliauskas patikina: nereikia galvoti, kad fechtavimas – tai lengvas pamojavimas špaga: „Galiu garantuoti – tenka ir gerai suprakaituoti, ypač užsivilkus aprangą. Kartais po treniruočių nors gręžk. Nėra taip paprasta 45 minutes kovoti.“ Pasak Tomo, šis sportas lavina reakciją, koordinaciją, laikyseną, pratina prie disciplinos. Sportuojant patiriamas džiaugsmas, kad gali nugalėti save ir dar ką nors nustebinti. Kai kovoji, atsiranda azartas, noras pasivaržyti, adrenalinas.

Jam pritaria ir kiti šios sporto šakos entuziastai. Aidas Mockus sako, kad jam fechtavimas labai patinka, svarbu tai, kad neįgalumas nesuvaržo. Jo nugaros smegenų pažeidimas gana aukštas, tad, pavyzdžiui, žaisti krepšinį labai sunku – negali pasilenkti, išlaikyti pusiausvyros, todėl sudėtinga dirbti su kamuoliu. Na, o fechtavimui tai netrukdo.

Raimondos Kavaliauskaitės rankos nėra stiprios, tačiau fechtavimas ir jai prilipo. Pasak merginos, nėra lengva varžytis su stiprias rankas turinčiais vyrais, tačiau labai įdomu – šis sportas gana azartiškas.

Noriu, kad žmonės išeitų iš namų

„Svarbiausia, kad fechtavimu užsikrėstų daugiau žmonių ir mūsų bendruomenė būtų didesnė. Kol nėra konkurencijos, nėra ką ir kalbėti apie profesionalumą, – sako Tomas. – Labai noriu išpopuliarinti šią sporto šaką, kad žmonės suprastų, kad yra tokia galimybė. Be to, neįgaliųjų fechtavimas yra paralimpinė sporto šaka. Jei kas nors svajoja patekti į paralimpines žaidynes, turi labai gerą šansą – konkurencija kol kas nėra didelė. Jei žmogus turi duomenis, gali greitai pasiekti rezultatų. Žinoma, tam reikia ne vienų metų treniruočių.“

REKLAMA

T. Šiliauskas ragina visus, kurie nors kiek susidomėjo, pabandyti – juk žmogus niekada nesužinos, ką gali, kol neišmėgins. „Aš už tai, kad žmonės bandytų – nesvarbu, ar tai plaukimas, ar krepšinis, ar fechtavimas. Svarbiausia – nesėdėti namuose. Mes, neįgalieji, ne tiek daug turime savirealizacijos galimybių, o sportuojant, pajutus, kad kažką gali, savivertė kyla. Jei jau išvažiuoji iš namų, esi nugalėtojas, o jei dar nuvažiuoji į treniruotę, dažnai grįžti namo šypsodamasis: turėjau gerą dieną“, – dalijasi įspūdžiais Tomas.

Deja, neįgaliesiems galimybių būti aktyviems nėra labai daug. Net ir Vilniuje vežimėliais judantys žmonės neturi daug pasirinkimo. „Dėl to bandau užkrėsti visus fechtavimo virusu. Noriu praplėsti neįgaliųjų galimybes pasirinkti norimą veiklą“, – šypsosi Tomas. Jis neslepia – pradėti naują iniciatyvą nėra lengva. Kol nėra rezultatų, paramą gauti labai sunku. O kaip sportuoti, jei nėra tinkamos bazės, įrangos? Vis dėlto, Tomo manymu, tai ne priežastis pasiduoti – jis pasiryžęs įrodyti, kad neįgaliųjų fechtavimas Lietuvoje turi ateitį.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
REKLAMA
Didžiausias Viktorijos Mažonaitės pomėgis – kelionės (nuotr. asm. archyvo)
Viktorija Mažonaitė diabetu serga jau 25 metus. Ilgą laiką ji buvo atsiribojusi tylos siena ir apie savo ligą nekalbėjo – tarsi norėjo įrodyti sau ir kitiems, kad niekuo ...
Reikėjo mergaitėms padangių žydrų. (nuotr. asm. archyvo)
Tauragiškei Kristinai Liolaitei tebuvo 29-eri, kai per nelaimingą atsitikimą darbe neteko kojų. Antra tiek metų moteris pragyveno oficialiai pripažinta neįgalia, nors širdyje ...
Choro „Vėlyvis“ pasirodymas. L. Jakubauskienės nuotr.
Vilnietis Ruslanas Romas Šerkšnys apdovanotas ne vienu talentu. M. K. Čiurlionio meno mokykloje dailės skyriuje mokęsis menininkas tapo, skaptuoja iš medžio, kuria ...
JAV dokumentinio filmo („Crip Camp“) kadrai
8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kilus įvairiausiems politiniams ir visuomeniniams judėjimams, į kovą už savo teises pakilo ir negalią turintis jaunimas. Naujame ...
 Laura Šakurskytė-Žilinskienė (dešinėje) su spektaklio aktoriais. Teatro „Drugelis“ archyvo nuotr.
Laura Šakurskytė-Žilinskienė, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Klaipėdos Viltis“ teatro „Drugelis“ vadovė, jau šeštus metus dirbanti su intelekto negalią ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų