Šįkart kviečiame leistis į kultūrines keliones. Pažvelkime į 10 paprastų žmonių visame pasaulyje, kurie stojo į kovą dėl taikos ir žmogaus teisių bei tūkstančius įkvėpė pasielgti taip pat.
Kuomet retrospektyviai žvelgiame į istoriją, esame linkę šiems žmonėms priskirti superžmogaus arba herojaus statusą. Tačiau visi jie buvo paprasti žmonės, kurie nesitenkino savo status quo ir išdrįso žengti permainų keliu. Jie paprasčiausiai kalbėjo už tuos, kuriems tuo metu stigo ryžto prabilti ir kūrė geresnį rytojų.
1. Leitenanto Ehren Watada atsisakymas kariauti Irake
2006 m. leitenantas E.Watada susilaukė tulžingos reakcijos, pareiškęs prieštaraujantis ir nedalyvausiąs Amerikos invazijoje į Iraką.
Watada į armiją žengė tikėdamas oficialia JAV vyriausybės karo su Iraku versija. Tačiau pradėjęs domėtis Irako istorija ir įvykiais, iššaukusiais Amerikos įsikišimą, jis priėjo prie išvados, kad šis karas – pats gryniausias farsas, grįstas klaidinga prielaida apie Irake esančius masinio naikinimo ginklus.
Leitenantas nusprendė, jog jo dalyvavimas Irako kare būtų nusikaltimas taikai. Todėl jis paprašė kariuomenės vadovybės perkelti jį į misiją Afganistane, kuri, Watados nuomone, yra morališkai pagrįsta. Vadovybei atsisakius leitenantą perkelti ir nepatvirtinus šiojo atsistatydinimo, jis atsisakė lipti į lėktuvą su savo kariniu daliniu.
Šiandien Watada dirba vienoje iš karinių bazių. Jam gresia būti nubaustam 6-8 metų laisvės atėmimo bausme už savo pozicijos išsakymą valdžiai.
Ehren Watadu
2. Nežinomo maištininko solo protestas prieš tankus Tiananmeno aikštėje
Nedaug yra žinoma apie vienišą protestuotoją, stojusį akistaton su tankais per 1989 m. vykusias protesto akcijas Kinijoje.
Kai virtinė tankų slinko vienu iš miesto prospektų, iš minios iššoko vienui vienas beginklis vyriškis baltais marškiniais ir užtvėrė jiems kelią. Tankai bandė manevruoti, tačiau vyras vis stodavo tiesiai po jų vikšrais.
Galiausiai, kažkas iš minios patraukė maištininką nuo kelio ir jis akimirksniu dingo.
Nors tai buvo anoniminis, trumpas protesto blyksnis, jis iškart susilaukė milžiniško pasaulio spaudos dėmėsio. Nuotrauka, kurią matote pastraipos pabaigoje, pateko į „100 pasaulį pakeitusių fotografijų sąrašą“.
Iki šiol bandoma nustatyti protestuotojo tapatybę ir gyvenamąją vietą. Dauguma tvirtina, kad su vyru valdžia susidorojo iškart po jo maišto. Kiti gi teigia, kad jis iki šiol slaptosi kažkur žemyninėje Kinijoje arba Taivane.
Vienas prieš sistemą
3. Mahatmos Gandžio druskos žygis
1930 m. M.Gandžio druskos žygis signalizavo pasauliui apie bręstantį Indijos išsivadavimo judėjimą.
Šiuo žygiu judėjimo už Indijos nepriklausomybę dvasinis tėvas nepaisė britų „druskos“ įstatymų ir su bendraminčiais pėsčiomis leidosi link pajūrio miestelio, nutolusio 400 km., pasigaminti druskos iš jūros vandens.
Gandi žmonėms pasiekus jūrą kaipmat pasklido žinia apie druskos žygį. Tūkstančiai prislėgtų ir nualintų indų taipogi pasekė protestuotojų pėdomis ir pradėjo nebepaisyti britų druskos įstatymų.
Nors žygis Indijai nepriklausomybės neatnešė, tačiau tai buvo lūžis, pakeitęs pasaulio nuomonę, apie šalyje vykdomą britų politiką.
4. Rozos Parks atsisakymas sėsti į autobuso galą
Roza Parks buvo paprasta afro-amerikietė, kurią vėliau JAV kongresas pripažino šiuolaikinio judėjimo už pilietines teises motina.
Roza išgarsėjo savo „ikonišku“ areštu po to, kai 1955 m. nesutiko užleisti vietos baltajam keleiviui segregaciniame autobuse. Ši jos akcija įžiebė afro-amerikiečių autobusų boikotą Alabamos valstijoje, vėliau privertusį autobusų segregacinį režimą pripažinti prieštaraujančiu JAV konstitucijai.
Nors ir pradėjusi judėjimą už afro-amerikiečių lygiateisiškumą, moteris po boikoto gyveno ramų gyvenimą. Ji dešimtmečius dirbo siuvėja ir tik senatvėje pelnė nacionalinį pripažinimą.
Roza Parks neužleido vietos baltajam keleiviui
5. Džono Lenono ir Yoko Ono taika „lovoje“
Tuomet, kai daugelis įžymybių savo meilės istorijas bando išnaudoti populiarumo labui, bitlų įkūrėjas Dž.Lenonas su žmona rado orginalų sprendimą.
Porelė per savo medaus mėnesį 1969 m. kovo 25-31d. pakvietė spaudos atstovus į viešbučio kambarį, kur lovoje paprasčiausiai diskutavo apie taiką.
Po šios daug dėmesio sulaukusios akcijos jaunavedžiai spaudą pakvietė dar septynioms dienoms paviešėti jau kitame viešbutyje, kur įrašė savo garsiąją pacifistinę „Suteik taikai šansą“ dainą (Give Peace a Chance).
Tokia „lovinė“ maišto forma tapo įkvėpimo šaltiniu ateinančių dešimtmečių protestuotojams už taiką.
Bus daugiau...
