• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Geras šiltnamio dirvožemis – pamatas geram ir gausiam derliui sezono metu. Ekspertas pabrėžia, kad juo reikia pradėti rūpintis dar rudenį, tačiau yra viena priemonė, kuri itin naudinga ir kurią galima naudoti dabar.

Geras šiltnamio dirvožemis – pamatas geram ir gausiam derliui sezono metu. Ekspertas pabrėžia, kad juo reikia pradėti rūpintis dar rudenį, tačiau yra viena priemonė, kuri itin naudinga ir kurią galima naudoti dabar.

REKLAMA

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ biologas, ekspertas Nerijus Vanagas papasakojo, kokią įtaką šiltnamio augalams daro natūralios medžiagos, tokios kaip kaulamilčiai, žuvų miltai ir pelenai, bei išskyrė vieną klaidą, kurios jokiu būdu nereikėtų kartoti sodinant pomidorus ar kitus augalus.

Šiltnamio dirvožemio gerinimas prasideda rudenį

Siekiant turėti derlingą žemę šiltnamyje, N. Vanagas primena tuo pasirūpinti iš rudens. Šio žingsnio nepraleiskite – kaip vieną didžiausių klaidų jis išskiria būtent tai, kad nuėmus derlių nesiimama dirvos gerinimo.

REKLAMA
REKLAMA

„Pirmiausia, ką iš rudens reikia daryti – sodinti kažkokius sideratus, rugius ar kviečius. Galime – labai tinka – dėti, pavyzdžiui, mėšlo, kad būtų kuo daugiau organikos, kad visą žiemą mikroorganizmai turėtų ką veikti“, – dėstė N. Vanagas.

REKLAMA

Be to, jis pažymi, kad šiltnamio negalima palikti sauso – įterpus mėšlo ar auginant sideratus, prieš žiemą reikia sulaistyti šiltnamio žemę, jei žiemą yra sniego, jo prikasti į šiltnamį.

„Žemė negali virsti dykyne kažkokia sausa, nes tada dalis mikroorganizmų žūna arba jie užmiega – tai yra labai blogai“, – pridėjo biologas.

Jei nesiėmėte veiksmų rudenį, ankstyvą pavasarį dar galima pasisėti baltųjų garstyčių. Jas ekspertas vadina tarsi „vaistinėle“, dezinfekantu žemei.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat galima sėti avižas, kurios užaugins labai daug žalios masės, išaugins geras šaknis, išpurens žemę. Jas reikia sukasti likus dviem–trims savaitėms iki sodinimo.

Pelenų panaudojimas sode

Tai – patarimai, kuriuos galėsite panaudoti vėliau, o ką galima padaryti dabar? Dėti mėšlą jau vėlu, vis tik verta nepamiršti kitos naudingos medžiagos:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Galime dėti į žemę tiktai komposto, tai yra saugu, bet kompostas turi būti labai švarus, geriausia naminis.

Taip pat mes galime dėti, pavyzdžiui, mėšlo granules. Jos yra išdžiovintos, dezinfekuotos.“

Biologas išskiria dar vieną itin naudingą medžiagą, kurią, ko gero, jau naudoja daugelis – pelenus, tačiau pastebi daugelio daromą vieną klaidą.

REKLAMA

„Pelenai irgi yra labai gera trąša augalams, bet pelenus, kaip mačiau, daugelis deda kartu su mėšlu. Negalima dėti, nes jie, kai kartu susijungia, vyksta cheminė reakcija, azotas išgaruoja iš dirvos ir iš mėšlo galite prarasti 50 procentų azoto“, – įspėja ekspertas.

Jeigu dedamas mėšlas arba mėšlo granulės, tada pelenų naudoti negalima, juos reikėtų naudoti praėjus dviem-trims savaitėms.

REKLAMA

O naudojantiems pelenus kaip trąšą N. Vanagas turi ir dar vieną svarbų priminimą: „Pelenai yra labai gera trąša, bet irgi yra vienas dalykas – jų negalima padauginti. <...> Jų reikia labai nedaug, barstyti kaip cukraus pudrą ir viskas.“

Sodindami augalus daugelis daro vieną klaidą

Kitos sodininkų pamėgtos ir dažnai naudojamos medžiagos yra kaulų arba žuvų miltai. Tai yra sumaltos gyvūninės atliekos, taigi – gyvuliniai baltymai, kurie yra dezinfekuoti ir paruošti naudojimui, tačiau svarbu tam pasirinkti tinkamą laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žemę praturtinus gyvuliniais baltymais, joje atsiranda itin daug patogeninių mikroorganizmų, bakterijų, kurios augalams yra kenksmingos.

„Juos galima dėti tiktai iš rudens, juos turi dirva apdirbti, paversti reikiamomis medžiagomis, suskaidyti“, – primena biologas.

Daugelis būtent kaulų arba žuvų miltus deda į duobes sodindami pomidorus ar kitus augalus. Tai, anot N. Vanago, yra didelė klaida.

REKLAMA

Atsiradę patogeniniai mikroorganizmai gali sukelti bakterinį vytulį. Ši liga užkiša augalo vandens indus, todėl augalas, net turėdamas pakankamai maisto medžiagų ir drėgmės, skursta.

„Tai yra labai pavojinga ir žmonės šito nežino, dėl to arba juos reikia užkasti labai giliai, suarti, pavyzdžiui, 20–30 centimetrų kažkur gylyje, arba tada jau dėkite iš rudens. Bet į duobę tiesiai pilti griežtai negalima, tiesiog nusivilsite“, – aiškino laidos konsultantas.

REKLAMA

Organinės medžiagos augalams suteikia azoto – šis reikalingas, tačiau būtina išlaikyti balansą, suteikti augalams ir kitų maistinių medžiagų: fosforo, kalio, kad jie augtų ir derėtų.

N. Vanagas sako, kad šiuo atveju rekėtų nebijoti trąšų – tai yra tos pačios mineralinės medžiagos, išgautos iš gamtos, tačiau apdirbtos ir paruoštos taip, kad patręštas augalas galėtų greitai jas pasisavinti.

Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3!

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų