Stokholme vykusioje spaudos konferencijoje jis rėžė drąsią prognozę: „Žvelgiant penkerius metus į priekį, elektromobilis greičiausiai kainuos pigiau nei automobilis su vidaus degimo varikliu.“
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Nors šiuo metu „Volvo“ elektromobilių pelno marža yra mažesnė nei tradicinių modelių, H. Samuelssonas pabrėžia, kad be elektrinių automobilių kompanija uždirbtų mažiau. Pardavimų apimtys kompensuoja mažesnį pelną nuo kiekvieno parduoto vieneto.
Tačiau tam, kad kainos susilygintų ir netgi persisvertų elektromobilių naudai, vien baterijų pigimo neužteks. „Volvo“ vadovas kartu su plėtros vadovu Andersu Bellu atskleidė keturias pagrindines kryptis, kurios leis radikaliai sumažinti gamybos kaštus.
Viena didžiausių dabartinių problemų – baterijų integravimas. Iki šiol celės buvo dedamos į modulius, moduliai – į korpusą, o korpusas – į automobilio rėmą. H. Samuelssonas tai vaizdžiai palygino su rusiška lėle „matrioška“: „Dėžutė dėžutėje – tai nėra efektyvu.“
Tuo tarpu sulig EX60 pasirodymu „Volvo“ pradėjo naudoti „Cell-to-Body“ konstrukciją. Baterijos celės yra integruojamos tiesiogiai į kėbulo konstrukciją. Baterija tampa nebe kroviniu, o laikančiąja automobilio grindų dalimi. Tai leidžia sutaupyti svorio, vietos ir, žinoma, pinigų.
„Volvo“ taip pat pasekė „Tesla“ pramintu keliu ir pradėjo naudoti vadinamąjį „Mega-casting“ metodą. Naujojo EX60 galinė grindų dalis yra išliejama kaip viena vientisa aliuminio detalė.
Anksčiau šią dalį robotai suvirindavo iš daugiau nei 100 atskirų komponentų. Vien šis pakeitimas leido automobilį palengvinti net 70 kilogramų. Mažiau detalių, paprastesnis surinkimas – tai tiesioginis kelias į pigesnę gamybą.
Trečiasis koziris – nauja SPA3 platforma. Skirtingai nei kuriant automobilius su vidaus degimo varikliais, kur priekinė dalis priklauso nuo variklio dydžio (didelis variklis – didelis automobilis), elektromobiliuose viskas paprasčiau.
SPA3 yra absoliučiai universali ir leidžianti ant tos pačios bazės galima kurti tiek mažą miesto visureigį, kaip EX30, tiek didžiulį flagmaną, didesnį už EX90. Tai leidžia drastiškai sumažinti sąnaudas, nes nereikia kaskart išradinėti dviračio.
Galiausiai, automobiliai tampa kompiuteriais ant ratų, o programinės įrangos kūrimas kainuoja milijardus.
„Volvo“, bendradarbiaudama su „Google“, „Nvidia“ ir „Qualcomm“, sukūrė vieningą elektronikos architektūrą. Sukūrus ją vieną kartą, ji bus naudojama visuose būsimuose modeliuose. Tai eliminuoja pasikartojančias išlaidas kiekvienam naujam modeliui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
