Vokietijos pramonės atstovai kalba apie „katastrofą“, Prancūzija svarsto atsakomąsias priemones, o tokios eksportu grindžiamos ekonomikos kaip Slovakija baiminasi smūgio automobilių sektoriui. Viena aišku – Europos Sąjunga pasidavė spaudimui, o JAV iš šios dvikovos išeina stipresnės.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Naujoji muitų politika, dėl kurios sutarė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, numato, kad didžioji dalis ES eksporto į JAV bus apmokestinta 15 proc. muito tarifu.
Tuo metu kai kurios amerikietiškos prekės pateks į Europos rinką visiškai be muitų. Nors oficialiai kalbama apie stabilumą ir prekybos karo prevenciją, Vokietijoje ir Prancūzijoje augantis nepasitenkinimas rodo, kad žemynas šįkart nusileido.
Vokietijos pramonė kritikuoja
Nors Ursula von der Leyen, susitikusi su Donaldu Trumpu golfo klube Turnberyje Škotijoje, tvirtino, kad susitarimas suteikia „stabilumo ir nuspėjamumo verslui ir vartotojams“, ji taip pat pripažino, kad sąlygos labiau palankios amerikiečiams. Pasak jos, „nereikia pamiršti, iš kur pradėjome“ – tai užuomina į pirminį Trumpo pasiūlymą taikyti net 50 proc. muito tarifus.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, nors ir pripažino susitarimą kaip „sėkmingą“, paragino siekti dar didesnio prekybos atlaisvinimo. Tačiau Vokietijos pramonininkų federacijos (BDI) atstovas Wolfgangas Niedermarkas buvo kategoriškesnis: „Tai nepakankamas kompromisas, siunčiantis katastrofišką signalą dviem ekonomiškai glaudžiai susijusiems regionams. Net 15 proc. muito tarifas turės skaudžių pasekmių Vokietijos eksportu grindžiamai pramonei.“
„Bloomberg Economics“ skaičiavimais, JAV rinkoje ES prekės po šios sutarties išaugs nuo 13,5 iki 16 proc. Dar prieš prekybinius ginčus muitų lygis abipus Atlanto svyravo apie 1 procentą.
Prancūzija įspėja apie atsakomąsias priemones
Prancūzijos ministras europiniams reikalams Benjaminas Haddadas pažymėjo, kad „laisvoji prekyba, atnešusios klestėjimą po Antrojo pasaulinio karo, dabar JAV atmetama“.
Jo teigimu, Vašingtonas renkasi ekonominį spaudimą, ignoruoja PPO taisykles ir keičia žaidimo sąlygas be Bendrijos sutikimo. Pasak jo, ES turėtų apsvarstyti galimas atsakomąsias priemones – nuo apribojimų JAV technologijų kompanijoms iki draudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Europoje.
Vidurio Europa dvejoja
Mažesnės, tačiau automobilių eksportu stipriai priklausomos šalys, tokios kaip Slovakija, taip pat nerimauja. Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico susitarimą įvertino santūriai: „15 proc. – tai neblogas rezultatas, bet velnias slypi detalėse.“
Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas savo ruožtu pademonstravo įprastą polemišką toną: „Donaldas Trumpas Ursulą von der Leyen suvalgė pusryčiams. Jis – sunkiosios kategorijos derybininkas, ji – lengva kaip plunksna.“
Susitarimas – be aiškių gairių
Kol kas susitarimo tekstas viešai nepaskelbtas, o detales dar tikimasi išsiaiškinti artimiausiais mėnesiais. Politologas Carstenas Nickelis iš konsultacinės bendrovės „Teneo“ perspėja, kad „dabar pagrindinis dėmesys teks interpretacijos ir įgyvendinimo rizikoms“. Jo nuomone, politiniai ir techniniai neapibrėžtumai lems, jog įtampa tarp partnerių gali vėl išaugti.
Donaldas Trumpas pareiškė, kad ES taip pat sutiko kasmet už 750 mlrd. dolerių pirkti JAV energetikos produktus, investuoti dar 600 mlrd. dolerių į Amerikos ekonomiką ir didinti karinės technikos įsigijimus. Tiesa, šie įsipareigojimai, kaip ir pats susitarimas, kol kas neturi oficialaus dokumento pagrindo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
