Nors toks sprendimas sudarys sąlygas sparčiau atstatyti griūvančius tiltus įtraukiant privataus verslo lėšas, ekonomistai ir kelių sektoriaus atstovai perspėja dėl ilgalaikių pasekmių. Jų teigimu, neatsakingas tokio finansavimo naudojimas valstybei gali tapti sunkiai pakeliama finansine našta, primenančia greitojo kredito spąstus.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Gelbės avarinės būklės infrastruktūrą
Prezidentūros inicijuotas sprendimas įtraukti privatų kapitalą argumentuojamas lėšų trūkumu valstybės biudžete.
Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba pabrėžia, kad metams bėgant keliams skiriamas finansavimas iš esmės nedidėja, o infrastruktūros būklė reikalauja neatidėliotinų veiksmų. Pritraukę privačias investicijas, valstybės atstovai tikisi greitai atnaujinti kritinės būklės objektus.
Remiantis Susisiekimo ministerijos duomenimis, vien viešosios ir privačiosios partnerystės būdu planuojama įgyvendinti projektų už daugiau nei tris milijardus eurų.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė atkreipia dėmesį, kad prioritetas bus teikiamas tiltams ir viadukams, nes šiuo metu šalyje fiksuojama per 150 avarinės būklės transporto statinių.
Planuojama, kad konkretus tokių projektų sąrašas, parengtas bendradarbiaujant su Finansų ministerija ir Centrine projektų valdymo agentūra, bus patvirtintas liepos mėnesį.
Iliuzija, už kurią mokės ateities kartos
Nors valdžios atstovai mato greitą problemos sprendimą, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko ragina vertinti ilgalaikę perspektyvą.
Pasak jo, pasirinkę PPP modelį, politikai sukuria iliuziją, jog infrastruktūrą galima atnaujinti iš karto nepatiriant didelių išlaidų.
Kadangi iš pačių kelių tiesioginės pajamos nėra surenkamos, privačiam verslui investicijas ir palūkanas dešimtmečius turės grąžinti pati valstybė. Š. Frolenko įspėja, kad prisiėmus per daug tokių įsipareigojimų, ateityje biudžete gali nebelikti lėšų net einamajai kelių priežiūrai.
Šiai pozicijai pritaria ir parlamentaras bei ekonomistas Raimondas Kuodis. Vertindamas priimtas įstatymo pataisas, jis šią finansavimo schemą prilygina greitiesiems kreditams.
Pasak politiko, toks sprendimas yra patogus dabar dirbantiems valdžios atstovams, nes leidžia pademonstruoti greitus rezultatus, tačiau visa skola ir jos aptarnavimo kaštai bus perkelti ateities kartoms.
Sėkmę lems griežta sutarčių kontrolė
Siekiant išvengti finansinių duobių, mokslininkai akcentuoja kruopštaus pasirengimo svarbą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto atstovas dr. Virgaudas Puodžiukas teigia, kad Susisiekimo ministerija privalo atlikti griežtą kaštų ir naudos analizę kiekvienam objektui.
Kadangi tokios partnerystės sutartys paprastai sudaromos ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, valstybės atstovai privalo aiškiai apibrėžti kokybės kriterijus ir įpareigoti privatų verslą užtikrinti viso dangos gyvavimo ciklo garantinį aptarnavimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
