Daug kam gali pasirodyti, jog aerodinaminis suderinimas reikalingas tik lenktyniniams bolidams. Tačiau aerodinamika yra ne ką mažiau svarbi ir paprastiems automobiliams. Šis parametras apsprendžia, kaip mašina elgsis važiuojant didesniu greičiu ir koks bus jos stabilumas.
Suderinti oro tekėjimą automobilio dugnu lenktyninėms mašinoms yra paprasčiau dėl ypač žemos stovėsenos, kuri neleidžia susidaryti nepageidaujamiems oro sūkuriams. O štai eiliniams automobiliams reikalingi papildomi elementai, kurie užtikrintų tolygų oro tekėjimo tarpo tokių dalių, kaip važiuoklė ar išmetimo sistema. Žinoma, šias problemas bandoma spręsti bandant išlyginti dugną, tačiau tai neužtikrina puikaus rezultato. Prie dugno taip pat priskiriamos ratų arkos, kurios taip pat labai daug lemia automobilio aerodinamikoje – besisukantis ratas sukuria papildomus oro sūkurius, kuriuos neutralizuoti turi dugnas.
Pats automobilio kėbulas sudaro vos 40 procentų viso pasipriešinimo, ratų arkos sudaro net 30 procentų, 20 porc. – dugnas ir 10 procentų – vidinės srovės (variklio aušinimas ir t.t.). Iš šių visų kėbulo dalių, suderinti sunkiausiai yra dugną. Tai padaryti sunku yra net tokiems milžinams, kaip „Audi“, „Porsche“ ar „Mercedes“. Taip yra todėl, jog kėbulų aerodinaminis pasipriešinimas yra tiriamas ne realiomis, o simuliuotomis sąlygomis. Ši aplinka neleidžia pilnavertiškai ištirti visų dugno aerodinaminių savybių. Tačiau kai kurie vėjo tuneliai jau turi techniką, leidžiančia simuliuoti automobilio važiavimą didesniu greičiu. Tuo metu specialistai gali ištirti, kaip mašinos stabilumą paveikia ratų arkose sukuriami sūkuriai ir taip reguliuoti visą aerodinaminį balansą.
Taigi, be kėbulo aerodinamikos nereikia pamiršti ir dugno, juk geriausius rezultatus pasiekia pats tobuliausias balansas. Būtent dėl to gamintojai investuoja milijonus į aerodinaminių tyrimų infrastruktūrą, o šios specializacijos specialistai yra graibstomi, lyg karštos bandelės.
Daug kam gali pasirodyti, jog aerodinaminis suderinimas reikalingas tik lenktyniniams bolidams. Tačiau aerodinamika yra ne ką mažiau svarbi ir paprastiems automobiliams. Šis parametras apsprendžia, kaip mašina elgsis važiuojant didesniu greičiu ir koks bus jos stabilumas.
Suderinti oro tekėjimą automobilio dugnu lenktyninėms mašinoms yra paprasčiau dėl ypač žemos stovėsenos, kuri neleidžia susidaryti nepageidaujamiems oro sūkuriams. O štai eiliniams automobiliams reikalingi papildomi elementai, kurie užtikrintų tolygų oro tekėjimo tarpo tokių dalių, kaip važiuoklė ar išmetimo sistema. Žinoma, šias problemas bandoma spręsti bandant išlyginti dugną, tačiau tai neužtikrina puikaus rezultato. Prie dugno taip pat priskiriamos ratų arkos, kurios taip pat labai daug lemia automobilio aerodinamikoje – besisukantis ratas sukuria papildomus oro sūkurius, kuriuos neutralizuoti turi dugnas.
Pats automobilio kėbulas sudaro vos 40 procentų viso pasipriešinimo, ratų arkos sudaro net 30 procentų, 20 porc. – dugnas ir 10 procentų – vidinės srovės (variklio aušinimas ir t.t.). Iš šių visų kėbulo dalių, suderinti sunkiausiai yra dugną. Tai padaryti sunku yra net tokiems milžinams, kaip „Audi“, „Porsche“ ar „Mercedes“. Taip yra todėl, jog kėbulų aerodinaminis pasipriešinimas yra tiriamas ne realiomis, o simuliuotomis sąlygomis. Ši aplinka neleidžia pilnavertiškai ištirti visų dugno aerodinaminių savybių. Tačiau kai kurie vėjo tuneliai jau turi techniką, leidžiančia simuliuoti automobilio važiavimą didesniu greičiu. Tuo metu specialistai gali ištirti, kaip mašinos stabilumą paveikia ratų arkose sukuriami sūkuriai ir taip reguliuoti visą aerodinaminį balansą.
Taigi, be kėbulo aerodinamikos nereikia pamiršti ir dugno, juk geriausius rezultatus pasiekia pats tobuliausias balansas. Būtent dėl to gamintojai investuoja milijonus į aerodinaminių tyrimų infrastruktūrą, o šios specializacijos specialistai yra graibstomi, lyg karštos bandelės.
