Ši praktika atveria naują diskusiją ir Europoje, kur išmanioji greičio palaikymo technologija (ISA) jau yra privaloma naujuose automobiliuose, tačiau inžinieriai jai suteikė visiškai kitokį, gerokai švelnesnį veikimo principą.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Virdžinijos įstatymų leidėjų patvirtinta tvarka numato, kad teismui pripažinus vairuotoją kaltu dėl važiavimo 160 km/val. (100 mylių per valandą) ar didesniu greičiu, jam bus galima pritaikyti alternatyvią bausmę.
Užuot visiškai uždraudus sėsti prie vairo, pažeidėjui bus apribota teisė vairuoti tik tas transporto priemones, kuriose nėra įrengta išmanioji greičio ribojimo sistema.
Nors Europos Sąjungoje registruojamuose automobiliuose nuo 2024-ųjų liepos ši technologija taip pat yra privaloma, už Atlanto diegiamas variantas skiriasi iš esmės.
Europietiškas standartas reikalauja, kad sistema tik skleistų garsinį signalą viršijus greitį ir leistų vairuotojui šią funkciją išjungti.
Tuo tarpu Virdžinijoje pradedamas montuoti įrenginys fiziškai neleis transporto priemonei viršyti konkrečiame ruože leistinos ribos, o šios ribojimo funkcijos deaktyvuoti bus neįmanoma.
Sistemos montavimas bus privalomas paties nuteisto asmens automobilyje, o bandymas išvengti bausmės persėdant į kitą, tokios įrangos neturinčią transporto priemonę, grėstų griežta teisine atsakomybe.
Panašų įstatymo projektą šiuo metu svarsto ir Ilinojaus valstijos politikai – čia priverstinis ribotuvas nuo vienerių iki trejų metų būtų skiriamas tiems vairuotojams, kurie 160 km/val. greitį per dvylika mėnesių viršija antrą kartą.
Technologiniai iššūkiai ir netikslūs duomenys
Tokios bausmės įgyvendinimas kelia rimtų inžinerinių iššūkių. Jei naujuose automobiliuose, turinčiuose integruotas navigacijos bei kelio ženklų atpažinimo kameras, programiškai apriboti greitį yra gana paprasta, senesnių transporto priemonių be sudėtingos elektronikos adaptavimas pareikalaus išskirtinių mechaninių sprendimų.
Be to, Europos vairuotojų patirtis rodo, kad išmaniosios greičio palaikymo technologijos vis dar pasižymi trūkumais.
Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai sistemos algoritmai pateikia klaidingus duomenis. Nors priekinio stiklo kameros dabar jau rečiau nuskaito sunkvežimių lipdukus ar reklaminius stendus kaip greičio ribojimo ženklus, navigacijos žemėlapiuose esanti informacija neretai atsilieka nuo realybės.
Dėl šios priežasties prietaisų skydelyje rodomas leistinas greitis kartais būna per mažas, o kartais – net 50 procentų didesnis, nei iš tiesų toje vietoje numato Kelių eismo taisyklės.
Būtent dėl šių netikslumų Europos Sąjungos institucijos paliko galimybę vairuotojams išjungti erzinantį garsinį signalą, kurį transporto priemonė automatiškai aktyvuoja kiekvieną kartą užvedus variklį.
Saugus greitis prieš leistiną greitį
Vertinant griežtesnių greičio ribotuvų naudą, eismo saugumo ekspertai pabrėžia oficialios avaringumo statistikos niuansus.
Anot jų, vien tik formalaus leistino greičio viršijimas nepatenka į dažniausių eismo įvykių priežasčių dešimtuką. Pirmojoje vietoje su didžiule persvara stabiliai išlieka vairuotojų neatidumas ir pašaliniai veiksmai prie vairo.
Visgi, nagrinėjant pačių skaudžiausių, mirtinų avarijų priežastis, dominuoja nepasirinktas saugus greitis.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad maksimalus leistinas greitis ir saugus greitis yra dvi visiškai skirtingos sąvokos, kurių negalima tapatinti.
Pavyzdžiui, važiuojant apledėjusiu užmiesčio keliu teisės aktai leidžia judėti 90 km/val. greičiu, tačiau, atsižvelgiant į oro sąlygas, saugus greitis bus kur kas mažesnis.
Dėl šios priežasties techninis maksimalaus greičio apribojimas išsprendžia tik dalį problemos, bet nepakeičia vairuotojo atsakomybės vertinant realias eismo sąlygas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
