Šiose varžybose dalyviams tenka įveikti daugiau nei septynis šimtus kilometrų, o rezultatus lemia ne maksimalus greitis, bet idealaus laiko laikymasis ir sudėtingos navigacinės užduotys. Nepaisant sekinančių sąlygų, visi penki prie starto linijos stoję ekipažai iš Lietuvos sėkmingai pasiekė finišą ir užfiksavo aukštus rezultatus tarptautinėje arenoje.
Daugiau naujienų iš automobilių sporto pasaulio galite perskaityti „Automobilių sportas“ rubrikoje.
Kai klaidos priverčia keisti strategiją
Geriausią rezultatą tarp tautiečių pademonstravo Tado Medelinsko ir šturmano Lino Žvinakevičiaus duetas, varžybose dalyvavęs 1988 metų gamybos „Volvo 240“ automobiliu.
Ekipažas iškovojo ketvirtąją vietą tiek bendroje, tiek ir tikslaus važiavimo įskaitose. Vairuotojas T. Medelinskas pabrėžė, kad varžybos pareikalavo didžiulių pastangų, o didžiausią pasitenkinimą kėlė sugebėjimas po padarytų klaidų padidinti tempą ir sugrįžti į idealų laiko grafiką.
Šturmanas L. Žvinakevičius akcentavo organizatorių parengtus netikėtumus, nes apie naujas tikslaus važiavimo užduotis komandos sužinodavo likus vos vienai minutei iki starto. Dėl šios priežasties optimalius navigacijos sprendimus tekdavo priimti ir skaičiavimus atlikti jau važiuojant greičio ruože.
Technikos kaprizai lemiamais momentais
Sudėtinguose ruožuose komandoms tekdavo pasikliauti ne tik savo įgūdžiais, bet ir senos technikos patikimumu. Artūro Stelionio ir Evelinos Žvinakevičiūtės ekipažas, važiavęs 1990 metų „BMW 535i“, daugelyje atkarpų fiksavo geriausių trejetukui prilygstančius laikus.
Nors sportininkai demonstravo aukštą tempą, galutiniam rezultatui skaudžią įtaką padarė paskutiniajame etape pradurtas automobilio ratas.
Kadangi incidentas įvyko dvigubus taškus garantuojančiame „Super Regularity“ ruože, ekipažas prarado galimybę kilti aukščiau ir galutinėje rikiuotėje tenkinosi šešiolikta vieta. Šturmanė E. Žvinakevičiūtė teigė, kad šis pasiekimas vis tiek įrodo pasirinktos strategijos teisingumą ir atliktą gerą darbą konkurencingoje aplinkoje.
Ištvermės riba kalnų trasose ir upių brastose
Dėl varžybų formato dalyviai neturėjo galimybės atsipalaiduoti, nes net ir menkiausia klaida ilguose ruožuose lėmė prarastas pozicijas.
Vienuoliktąją vietą su 1974 metų „VW Karmann Ghia“ iškovoję Andrius Vaitekūnas ir Mindaugas Pranckietis išskyrė beveik penkiasdešimties kilometrų ilgio tikslaus važiavimo ruožus, kuriuose teko atlaikyti didžiulį krūvį įkalnėse.
Keturioliktoje vietoje finišavę Rolandas ir Dovydas Katkai, valdę 1976 metų „Datsun 280Z“, šį ralį įvertino kaip sunkią, bet labai naudingą patirtį komandai. Dvidešimt devintąją vietą su 1989 metų „Porsche 944 S2“ užėmęs Rimvydas Savickas varžybas apibūdino kaip sekinantį kelių parų ištvermės egzaminą.
Jo teigimu, tūkstančiai posūkių kalnų trasose ir netikėtos kliūtys, tokios kaip upių brastos, reikalavo absoliutaus susitelkimo skaičiuojant sekundžių dalis. Sukaupta tarptautinė patirtis tokio lygio varžybose leidžia Lietuvos atstovams ir toliau stiprinti savo pozicijas tarp stipriausių Europos reguliarumo ralio komandų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
