Pekinas puikiai suvokia, kad modernus automobilis gali būti galingas žvalgybos įrankis ar net ginklas, todėl savo rinką nuo vakarietiškos technikos saugo itin griežtai, tuo tarpu Europa į kinišką produkciją vis dar žiūri pro pirštus.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Savo kiemą saugo, į svetimą siunčia šnipus
Geriausias įrodymas, kad Kinijos valdžia puikiai supranta išmaniųjų automobilių keliamą pavojų, yra jų elgesys su „Tesla“. Iki pat 2024-ųjų pabaigos šiems amerikietiškiems elektromobiliams buvo griežtai draudžiama artintis prie karinių objektų ar vyriausybinių pastatų.
Tik po sudėtingos programinės įrangos patikros ir sertifikavimo procedūros draudimai buvo laikinai sušvelninti, tačiau leidimas galioja vos dvejus metus, o vėliau patikrą teks kartoti.
Pekinas oficialiuose dokumentuose atvirai įvardija išmaniuosius automobilius kaip fundamentalią grėsmę valstybės saugumui, mat jie gali rinkti, kaupti ir perduoti duomenis. Tuo tarpu eksportuodama savo automobilius į Europą, Kinija tyliai naudojasi tuo, kad Senajame žemyne panašių saugiklių tiesiog nėra.
Idealus seklys, budintis 24 valandas per parą
Šiuolaikinis kiniškas automobilis yra prigrūstas kamerų, mikrofonų, ultragarsinių jutiklių, radarų ir lidarų. Tai, kas vairuotojui atrodo kaip patogumo funkcijos (balso asistentai, automatinis parkavimas, navigacija), žvalgybos požiūriu yra tobula duomenų rinkimo platforma.
OSW ataskaitoje pabrėžiama, kad tokie automobiliai gali nepastebimai rinkti informaciją apie kritinę infrastruktūrą, fiksuoti karinių dalinių judėjimą ar net įrašinėti pokalbius salone bei rinkti vairuotojo biometrinius duomenis.
Kinijos įstatymai aiškiai nurodo, kad didelio tikslumo geolokaciniai duomenys yra valstybės paslaptis, todėl užsienio gamintojams Kinijoje draudžiama juos perduoti į užsienį. Tuo tarpu Europoje važinėjantys kiniški automobiliai duomenis į gimtinę gali siųsti beveik nevaržomai.
Gali perimti valdymą ar sukelti avariją
Grėsmė neapsiriboja vien šnipinėjimu. Ekspertai įspėja apie dar baisesnį scenarijų – automobilio pavertimą ginklu.
Kadangi daugelis modernių sistemų (vairavimas, stabdžiai) yra valdomos elektroniniu būdu ir turi nuolatinį ryšį su internetu, egzistuoja teorinė galimybė perimti jų kontrolę nuotoliniu būdu.
Programišiai ar priešiškos valstybės tarnybos galėtų sukelti avarijas, blokuoti kelius masinės evakuacijos metu ar tiesiog vienu metu išjungti tūkstančius automobilių.
Pavyzdžiu gali būti incidentas Rusijoje, kai dėl ryšio sutrikimų staiga nustojo veikti daugybė „Porsche“ automobilių. Tai parodė, kad gamintojas turi technines galimybes paversti automobilį nejudančiu metalo laužo krūva.
Privalomas bendradarbiavimas su žvalgyba
Vienas didžiausių pavojų slypi Kinijos teisinėje bazėje. Pagal Nacionalinės žvalgybos įstatymo 7-ąjį straipsnį, visi Kinijos piliečiai ir organizacijos, įskaitant automobilių gamintojus, privalo bendradarbiauti su valstybės žvalgybos tarnybomis.
Tai reiškia, kad jei Pekinas pareikalaus duomenų apie Lietuvos kelius ar konkrečių asmenų pokalbius, gamintojas neturės teisės atsisakyti. Be to, neatmetama galimybė, kad šia informacija Kinija gali pasidalinti ir su strategine partnere Rusija.
Matydamos šias grėsmes, kai kurios šalys jau imasi veiksmų. JAV įvedė 100 proc. muitus kiniškiems elektromobiliams ir nuo 2027 m. planuoja visiškai uždrausti kinišką programinę įrangą automobiliuose.
Izraelis neleidžia kiniškiems automobiliams artintis prie karinių bazių, o Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija rekomenduoja tokiose mašinose nekalbėti jautriomis temomis.
OSW ekspertai ragina Europą nubusti ir perimti pačios Kinijos praktiką – įvesti griežtą sertifikavimo sistemą ir tikrinti kiekvieną į rinką patenkantį modelį, užtikrinant, kad jis netaptų „Trojos arkliu“ mūsų keliuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
