Ar įmanoma sukurti automobilį per keturis mėnesius, kuris skins pergales lenktynių trasoje?
Kelionę istorijos klystkeliais pradėkime 1996 metais, kuomet savo paskutiniasias dienas skaičiavo Tarptautinis kėbulinių automobilių čempionatas (ITC). Viena pagrindinių dalyvių šiose lenktynėse buvo ir „Mercedes-Benz“ komanda, kuri po varžybų uždarymo nebeturėjo kur pasireikšti. Laimei, kitas čempionatas įgavo pagreitį. Tai „FIA GT“ varžybos, kuriose varžėsi dvejose klasėse (GT1 ir GT2) suskirstyti bolidai. GT1 klasei priklausantiems automobiliams buvo skirta vos keletas suvaržymų, o tai reiškė, jog konstruktoriai gali įgyvendinti savo fantazijas bei komandos nesivaržydamos gali dalyvauti 24 valandų Le mano lenktynėse. Pagrindinis reikalavimas GT1 bolidams buvo pagaminti bent 25 modelius serijiniu būdu.
„Mercedes-Benz“ nebuvo pirmieji į gatves paleidę lenktyninius bolidus. Tokiu keliu dar anksčiau žengė „Porsche“, kurie išleido „993 GT1“ gatvėms skirtą versiją tam, kad galėtų be kliūčių dalyvauti GT1 klasėje, bei varžytis su „Ferrari“ ir „McLaren“ bolidais, kurie buvo jau pagaminti ant serijinių automobilių. Tačiau „Mercedes“ neturėjo laiko pagaminti lenktyninei mašinai, nei tuo labiau išleisti jos serijinę versiją. Būtent tada buvo rastas kompromisas su „FIA“, kurie leido vokiečiams serijinį modelį paruošti ne iki pirmųjų lenktynių, o iki metų pabaigos. Taigi, inžinieriams liko kiek daugiau nei keturi mėnesiai sukurti konkurencingą GT1 bolidą.
Ambicingi inžinieriai iš „AMG“ darbus pradėjo nuo balto popieriaus lapo. Viskas turi būti nauja ir modernu. Rėmui ir važiuoklei panaudotas tuo metu egzotiškas anglies pluoštas, o jo tobulinimo darbus atliko visiems gerai žinomi britai iš „Lola“. Kiekvieno rato važiuoklė buvo surėdyta iš dviejų A formos šakių ir horizontaliai stovinčių amortizatorių. Viduryje rėmo stovėjo „AMG“ sukurta bolido širdis, turinti dvylika cilindrų ir 600 arklio galių. Šešių litrų darbinio tūrio variklio galią ratams tiekė šešių bėgių sekvencinė greičių dėžė.
Rėmo apdarams buvo pasirinktas visai nesenai debiutavusio „Mercedes-Benz CLK“ kupė dizainas. Žinoma abu automobiliai praktiškai neturi nieko bendro, išskyrus groteles ir priekines bei galines lempas. Beje į 128 dienų „CLK-GTR“ kūrimo laikotarpį įeina ir intensyvūs bandymai vėjo tunelyje, kurie leido sukurti itin aptakų ir didžiulę prispaudžiamąją galią sukuriantį kėbulą. Ir taip, 1997 metų balandžio 13 dieną, „Mercedes-Benz CLK-GTR“ debiutavo pirmajame „FIA GT“ čempionato etape, Hokenhaimo trasoje.
Investavus didžiules sumas pinigų į šią programą, vokiečiai iš bolido tikėjosi tik aukščiausių pozicijų, todėl pagrindiniai „Mercedes“ konkurentai buvo „McLaren“ ir „Porsche“. Kadangi naujojo sezono taisyklės apribojo turbininių variklių darbinį tūrį, „Porsche 996 GT1“ automobilis negalėjo pilnavertiškai konkuruoti su varžovais ir pagrindiniu vokiečiu varžovu tapo patobulintas „Mclaren F1 GTR“. Pirmose lenktynėse pasireiškė pirmieji „CLK-GTR“ trūkumai ir bolidai nebaigė visos distancijos. Kituose dvejuose etapuose pradėjo matytis aiškus komandos progresas ir automobiliai pradėjo kovoti dėl aukštų pozicijų.
Po trijų etapų „FIA GT“ čempionatas daro nemažą pertrauką tam, kad komandos galėtų pasiruošti 24 valandų Lemano lenktynėms, tačiau „Mercedes“ jas praleido, kad galėtų dar labiau suderinti „CLK-GTR“. Sekančiame etape iškart pasirodė pastangų rezultatai, nes abu bolidai užėmė pirmąsias dvi vietas Nurburgringe. Sekančiame etape vokiečiai turėjo pripažinti „McLaren“ pranašumą, tačiau vėliau atsakė vėl laimėdami. Sezono pabaigoje, pergalės Sebringo ir Laguna Seca trasose užtikrino „AMG Mercedes“ komandai pergalę konstruktorių įskaitoje, o pilotas Berndas Schneideris nuskynė laurus vairuotojų čempionate.
Kaip ir reikalavo „FIA“, „AMG“ pagamino vos vieną gatvei skirtą „CLK-GTR“ versiją. Nuo lenktyninio bolido šis skyrėsi kiek kitokiu galiniu spoileriu ir varikliu. Automobilyje stovėjo septynių litrų, dvylikos cilindrų monstras, turintis 612 arklio galių. Tačiau serijinė gamyba iškart neprasidėjo dėl neaiškių priežasčių, todėl pirmieji dvidešimt modelių klientus pasiekė tarp 1998-1999 metų. Kiekvieno kaina siekė apie 1,5 milijono JAV dolerių, o tai reiškė, kad „CLK-GTR“ buvo brangiausias visų laikų automobilis. Galiausiai, dar penki modifikuoti modeliai, turintys kabrioleto kėbulą, buvo pristatyti klientams.
Prasidėjęs 1998 metų „FIA GT“ sezonas atnešė gerų žinių „Mercedes“ – pagrindinis konkurentas „McLaren“ pasitraukė iš čempionato. „Porsche“ į čempionatą atvežė naujai sukurtą bolidą, tačiau jis neturėjo jokių šansų pasipriešinti „CLK-GTR“ bolidui, o „AMG Mercedes“ komanda laimėjo visus etapus savo klasėje.
Tačiau ne tokia sėkminga istorija yra su 1998 metų Le mano 24 valandų lenktynėmis. „Mercedes“ nusprendė joms rimtai pasiruošti ir vietoje dvylikos cilindrų variklio, į „CLK-GTR“ sumontavo gerokai patobulintą, 1989 metų pergalingo aštuonių cilindrų agregato, versiją. Penkių litrų darbinį tūrį turintis motoras buvo gerokai lengvesnis už prieš tai naudotą, o jo galia išliko tokia pati – apie 600 arklio galių. Taip pat inžinieriai sumontavo visiškai naują aerodinaminį paketą, kuris labiau tiko itin greitai Le mano trasai. Atlikti patobulinimai iškart davė rezultatą ir kvalifikacijoje abu, jau pervadinti į „CLK-LM“, bolidai užėmė pirmą ir trečią vietas. „Mercedes“ tikėjosi lengvos pergalės, tačiau abu automobiliai trasoje nesugebėjo išsilaikyti net keturias valandas, nes neatlaikė jų varikliai. Ironiška, tačiau tas lenktynes laimėjo „Porsche GT1“ bolidas, tas pats, kuris „FIA GT“ čempionate nesugebėjo sudaryti konkurencijos „Mersams“.
1999 metų „FIA GT“ čempionatas prasidėjo su kurtinančia naujiena – „GT1“ klasė yra atšaukiama. Tai reiškė, jog „CLK-GTR“ nebebuvo kur lenktyniauti ir „Mercedes-Benz“ nutraukė bolido, atnešusio du „Fia GT“ čempionato titulus, programą, susikoncentruodama į Lemano lenktynes. Joms „AMG“ sukūrė visiškai naują „CLR“ bolidą, kuris pasirodė esanti visiškai nestabilus važiuojant dideliais greičiais. Taigi, ir 1999 metų Le mano lenktynės vokiečiams baigėsi tragiškai, o tuometis „Mercedes-Benz“ autosporto padalinio direktorius pareiškė, jog jie niekada nebegrįš į Le maną.
Ar įmanoma sukurti automobilį per keturis mėnesius, kuris skins pergales lenktynių trasoje?
Kelionę istorijos klystkeliais pradėkime 1996 metais, kuomet savo paskutiniasias dienas skaičiavo Tarptautinis kėbulinių automobilių čempionatas (ITC). Viena pagrindinių dalyvių šiose lenktynėse buvo ir „Mercedes-Benz“ komanda, kuri po varžybų uždarymo nebeturėjo kur pasireikšti. Laimei, kitas čempionatas įgavo pagreitį. Tai „FIA GT“ varžybos, kuriose varžėsi dvejose klasėse (GT1 ir GT2) suskirstyti bolidai. GT1 klasei priklausantiems automobiliams buvo skirta vos keletas suvaržymų, o tai reiškė, jog konstruktoriai gali įgyvendinti savo fantazijas bei komandos nesivaržydamos gali dalyvauti 24 valandų Le mano lenktynėse. Pagrindinis reikalavimas GT1 bolidams buvo pagaminti bent 25 modelius serijiniu būdu.
„Mercedes-Benz“ nebuvo pirmieji į gatves paleidę lenktyninius bolidus. Tokiu keliu dar anksčiau žengė „Porsche“, kurie išleido „993 GT1“ gatvėms skirtą versiją tam, kad galėtų be kliūčių dalyvauti GT1 klasėje, bei varžytis su „Ferrari“ ir „McLaren“ bolidais, kurie buvo jau pagaminti ant serijinių automobilių. Tačiau „Mercedes“ neturėjo laiko pagaminti lenktyninei mašinai, nei tuo labiau išleisti jos serijinę versiją. Būtent tada buvo rastas kompromisas su „FIA“, kurie leido vokiečiams serijinį modelį paruošti ne iki pirmųjų lenktynių, o iki metų pabaigos. Taigi, inžinieriams liko kiek daugiau nei keturi mėnesiai sukurti konkurencingą GT1 bolidą.
Ambicingi inžinieriai iš „AMG“ darbus pradėjo nuo balto popieriaus lapo. Viskas turi būti nauja ir modernu. Rėmui ir važiuoklei panaudotas tuo metu egzotiškas anglies pluoštas, o jo tobulinimo darbus atliko visiems gerai žinomi britai iš „Lola“. Kiekvieno rato važiuoklė buvo surėdyta iš dviejų A formos šakių ir horizontaliai stovinčių amortizatorių. Viduryje rėmo stovėjo „AMG“ sukurta bolido širdis, turinti dvylika cilindrų ir 600 arklio galių. Šešių litrų darbinio tūrio variklio galią ratams tiekė šešių bėgių sekvencinė greičių dėžė.
Rėmo apdarams buvo pasirinktas visai nesenai debiutavusio „Mercedes-Benz CLK“ kupė dizainas. Žinoma abu automobiliai praktiškai neturi nieko bendro, išskyrus groteles ir priekines bei galines lempas. Beje į 128 dienų „CLK-GTR“ kūrimo laikotarpį įeina ir intensyvūs bandymai vėjo tunelyje, kurie leido sukurti itin aptakų ir didžiulę prispaudžiamąją galią sukuriantį kėbulą. Ir taip, 1997 metų balandžio 13 dieną, „Mercedes-Benz CLK-GTR“ debiutavo pirmajame „FIA GT“ čempionato etape, Hokenhaimo trasoje.
Investavus didžiules sumas pinigų į šią programą, vokiečiai iš bolido tikėjosi tik aukščiausių pozicijų, todėl pagrindiniai „Mercedes“ konkurentai buvo „McLaren“ ir „Porsche“. Kadangi naujojo sezono taisyklės apribojo turbininių variklių darbinį tūrį, „Porsche 996 GT1“ automobilis negalėjo pilnavertiškai konkuruoti su varžovais ir pagrindiniu vokiečiu varžovu tapo patobulintas „Mclaren F1 GTR“. Pirmose lenktynėse pasireiškė pirmieji „CLK-GTR“ trūkumai ir bolidai nebaigė visos distancijos. Kituose dvejuose etapuose pradėjo matytis aiškus komandos progresas ir automobiliai pradėjo kovoti dėl aukštų pozicijų.
Po trijų etapų „FIA GT“ čempionatas daro nemažą pertrauką tam, kad komandos galėtų pasiruošti 24 valandų Lemano lenktynėms, tačiau „Mercedes“ jas praleido, kad galėtų dar labiau suderinti „CLK-GTR“. Sekančiame etape iškart pasirodė pastangų rezultatai, nes abu bolidai užėmė pirmąsias dvi vietas Nurburgringe. Sekančiame etape vokiečiai turėjo pripažinti „McLaren“ pranašumą, tačiau vėliau atsakė vėl laimėdami. Sezono pabaigoje, pergalės Sebringo ir Laguna Seca trasose užtikrino „AMG Mercedes“ komandai pergalę konstruktorių įskaitoje, o pilotas Berndas Schneideris nuskynė laurus vairuotojų čempionate.
Kaip ir reikalavo „FIA“, „AMG“ pagamino vos vieną gatvei skirtą „CLK-GTR“ versiją. Nuo lenktyninio bolido šis skyrėsi kiek kitokiu galiniu spoileriu ir varikliu. Automobilyje stovėjo septynių litrų, dvylikos cilindrų monstras, turintis 612 arklio galių. Tačiau serijinė gamyba iškart neprasidėjo dėl neaiškių priežasčių, todėl pirmieji dvidešimt modelių klientus pasiekė tarp 1998-1999 metų. Kiekvieno kaina siekė apie 1,5 milijono JAV dolerių, o tai reiškė, kad „CLK-GTR“ buvo brangiausias visų laikų automobilis. Galiausiai, dar penki modifikuoti modeliai, turintys kabrioleto kėbulą, buvo pristatyti klientams.
Prasidėjęs 1998 metų „FIA GT“ sezonas atnešė gerų žinių „Mercedes“ – pagrindinis konkurentas „McLaren“ pasitraukė iš čempionato. „Porsche“ į čempionatą atvežė naujai sukurtą bolidą, tačiau jis neturėjo jokių šansų pasipriešinti „CLK-GTR“ bolidui, o „AMG Mercedes“ komanda laimėjo visus etapus savo klasėje.
Tačiau ne tokia sėkminga istorija yra su 1998 metų Le mano 24 valandų lenktynėmis. „Mercedes“ nusprendė joms rimtai pasiruošti ir vietoje dvylikos cilindrų variklio, į „CLK-GTR“ sumontavo gerokai patobulintą, 1989 metų pergalingo aštuonių cilindrų agregato, versiją. Penkių litrų darbinį tūrį turintis motoras buvo gerokai lengvesnis už prieš tai naudotą, o jo galia išliko tokia pati – apie 600 arklio galių. Taip pat inžinieriai sumontavo visiškai naują aerodinaminį paketą, kuris labiau tiko itin greitai Le mano trasai. Atlikti patobulinimai iškart davė rezultatą ir kvalifikacijoje abu, jau pervadinti į „CLK-LM“, bolidai užėmė pirmą ir trečią vietas. „Mercedes“ tikėjosi lengvos pergalės, tačiau abu automobiliai trasoje nesugebėjo išsilaikyti net keturias valandas, nes neatlaikė jų varikliai. Ironiška, tačiau tas lenktynes laimėjo „Porsche GT1“ bolidas, tas pats, kuris „FIA GT“ čempionate nesugebėjo sudaryti konkurencijos „Mersams“.
1999 metų „FIA GT“ čempionatas prasidėjo su kurtinančia naujiena – „GT1“ klasė yra atšaukiama. Tai reiškė, jog „CLK-GTR“ nebebuvo kur lenktyniauti ir „Mercedes-Benz“ nutraukė bolido, atnešusio du „Fia GT“ čempionato titulus, programą, susikoncentruodama į Lemano lenktynes. Joms „AMG“ sukūrė visiškai naują „CLR“ bolidą, kuris pasirodė esanti visiškai nestabilus važiuojant dideliais greičiais. Taigi, ir 1999 metų Le mano lenktynės vokiečiams baigėsi tragiškai, o tuometis „Mercedes-Benz“ autosporto padalinio direktorius pareiškė, jog jie niekada nebegrįš į Le maną.
