Net 76 proc. jų buvo susiję su privalomo šalmo nedėvėjimu. Draudikai savo ruožtu perspėja, kad paspirtukų avarijos neretai baigiasi ne nubrozdinimais, o kaulų lūžiais ir sunkiais veido ar galvos sužalojimais.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalmas tapo privalomas visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams – nepriklausomai nuo jų amžiaus ar to, kur jie važiuoja.
Draudimo bendrovės BTA paskelbtais policijos duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojai padarė beveik 7 tūkst. KET pažeidimų.
Problemos mastas buvo matomas ir anksčiau. Lietuvos policija skelbė, kad vien per pirmąjį pusmetį buvo užfiksuota daugiau kaip 4 tūkst. tokių vairuotojų pažeidimų, iš jų daugiau kaip 3 tūkst. atvejų vairuotojai nedėvėjo šalmo. Daugiau kaip 400 pažeidėjų buvo neblaivūs, apsvaigę arba vengė patikrinimo.
Paprastas kritimas gali baigtis sunkia trauma
Draudikai pastebi, kad didėjantis elektrinių paspirtukų ir galingesnių elektrinių transporto priemonių prieinamumas atsispindi ir žalų statistikoje.
BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius teigia, kad tokių nelaimių daugėja, o tarp jų pasitaiko susidūrimų su automobiliais, kaulų lūžių ir sunkių kūno sužalojimų.
Vienas bendrovės užfiksuotų atvejų parodo, kokių pasekmių gali turėti net iš pirmo žvilgsnio nedidelė klaida.
Važiuojant elektriniu paspirtuku merginos priekinis ratas pateko tarp šaligatvio plytelių. Ji prarado pusiausvyrą ir veidu trenkėsi į bordiūro kampą.
Smūgis pažeidė veido nervą, o dėl patirtos traumos vienos akies vokas nebeatsimerkia.
Draudiko teigimu, tinkamai pasirinktas ir užsegtas šalmas tokiose situacijose gali gerokai sumažinti sunkaus galvos ar veido sužalojimo riziką.
Paspirtukais važiuoja ir per maži vaikai
Dar viena problema – elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis viešajame eisme važiuoja reikiamo amžiaus nesulaukę vaikai.
Pagal galiojančią tvarką dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja kelio dalimi ir gyvenamojoje zonoje elektrine mikrojudumo priemone savarankiškai galima važiuoti nuo 16 metų.
Nuo 14 metų tai leidžiama tik išklausius nustatytą mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą.
Gyvenamojo namo kieme amžiaus riba netaikoma, tačiau jaunesnius nei 10 metų vaikus turi prižiūrėti suaugęs žmogus.
Kad reikalavimų ne visada paisoma, parodė birželį Klaipėdoje surengtas policijos patikrinimas.
Vos per kelias valandas pareigūnai užfiksavo 14 KET pažeidimų. Devyni elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai buvo nesulaukę reikiamo amžiaus, trys nedėvėjo šalmo, vienas kirto sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, dar vienas vairavo neturėdamas tam teisės.
Vaiko ūgis taip pat svarbus
Pasak A. Gasparavičiaus, vien to, kad vaikas jau atitinka įstatyme nustatytą amžiaus ribą, neužtenka.
Tėvams reikėtų įvertinti, ar konkreti transporto priemonė atitinka vaiko ūgį ir fizines galimybes.
Jeigu paspirtukas yra per didelis, vairas – per aukštai, o jo padėtis nereguliuojama, vaikui gali būti sunkiau tiksliai valdyti transporto priemonę, staigiai pakeisti važiavimo kryptį ar išlaikyti pusiausvyrą netikėtai atsiradus kliūčiai.
Draudiko teigimu, orientaciniu kriterijumi galima laikyti vairo aukštį – jis turėtų būti maždaug tarp vairuotojo bambos ir krūtinės.
Ne mažiau svarbus ir svoris. Didesni bei galingesni paspirtukai gali būti sunkiai suvaldomi net tada, kai jų techniniai parametrai formaliai dar atitinka elektrinės mikrojudumo priemonės kategoriją.
Ne kiekvienas elektrinis paspirtukas iš tiesų yra paspirtukas
Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą elektrine mikrojudumo priemone laikoma vienam žmogui skirta elektra varoma transporto priemonė, kurios didžiausioji naudingoji galia neviršija 1 kW, o projektinis greitis – 25 km/val.
Tačiau svarbu nepainioti projektinio transporto priemonės greičio su tuo, kokiu greičiu leidžiama važiuoti viešajame eisme.
Pagal KET elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu. Važiuojant pro pėsčiąjį šaligatviu, kelkraščiu arba pėsčiųjų ir dviračių taku greitis negali viršyti 7 km/val.
Jeigu transporto priemonės galia viršija 1 kW arba jos projektinis greitis didesnis nei 25 km/val., ji nebegali būti automatiškai laikoma įprasta elektrine mikrojudumo priemone.
Norint tokia transporto priemone dalyvauti viešajame eisme, gali reikėti atlikti atitikties vertinimą, ją registruoti, atlikti techninę apžiūrą, apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Policija šiemet pradėjo daugiau dėmesio skirti ir būtent tokių galingesnių priemonių kontrolei.
Šalmas – jau ne rekomendacija
Iki šių metų pradžios šalmo naudojimui buvo taikomos tam tikros išimtys, tačiau nuo sausio 1-osios jos panaikintos.
Dabar važiuodamas elektrine mikrojudumo priemone šalmą privalo dėvėti kiekvienas vairuotojas. Nuomojantis paspirtuką galimybę pasinaudoti šalmu privalo užtikrinti nuomos paslaugos teikėjas. Vis dėlto statistika rodo, kad vien teisės aktų pakeitimo nepakako.
Dar gegužę policija skelbė per kelis pirmuosius metų mėnesius užfiksavusi 1411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Net 1089 iš jų buvo susiję su šalmo nedėvėjimu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
