
Įpusėjus 1970-ųjų sezonui, automobilis buvo parduotas „Manfred Weissman“ lenktynių komandai. Ši ekipa puikiai išnaudojo naujojo bolido potencialą - jie laimėjo „ADAC Rheinhessen Bergrennen“ sprinto čempionatą.
Vėliau automobilis buvo išnomuotas sprinto varžybų asui - Rene Herzogui, kuris su šiuo automobiliu norėjo sudalyvauti Šveicarijos žiedinių lenktynių čempionato paskutiniame etape. Vis dėlto, po įnirtingos kovos Rene Herzogas nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į lenktynių trasos atitvarus.
Automobilio savininkai, deja, nepanoro pradėti „BMW 2800CS“ bolido tvarkymo darbų, tad už patrauklią kainą jis atiteko iš Danijos kilusiam lenktynininkui - Jensui Wintheriui. Danas su šiuo automobiliu sekančiais metais dalyvavo Danijos žiedinių lenktynių čempionate.
1973 metais automobilis vėl krovėsi lagaminus, tik šį kartą jis iškeliavo į Švediją, kurioje jis atstovavo Tuisku Urpiala. Švedas buvo pirmasis, kuris atliko rimtesnes modifikacijas. Jis sumontavo „Alpina Group 2“ kėbulo apdailos detales ir sumontavo „Alpina“ 3,5 litro darbinio tūrio benzininį variklį. Šie pakeitimai jam leido iškovoti antrąją vietą Suomijos žiedinių lenktynių pirmenybėse.
1975 metų sezonui švedas „Alpina“ variklį išsiuntė į šios kompanijos būstinę tam, jog jį atnaujintų, atliktų reikiamus pakeitimus, jog atitiktų tuometinius standartus. Šis sprendimas ne tik leido švedui įsiveržti į priekį, bet ir metų pabaigoje leido iškovoti čempiono titulą.
1976 metais automobilis buvo parduotas Kalle Mäkelä, kuris automobilį papuošė „BMW Motorsport“ bolidams būdinga spalvų schema ir vokišku bolidu džiaugėsi ištisus metus. Kaip bebūtų keista, tačiau 1978 metų pabaigoje Kalle Mäkelä šį automobilį pardavė Tuiskui Urpiala, kuris nusprendė, jog lenktyninis „BMW“ privalo būti uždarytas garaže ir jame kiurksoti kelis dešimtmečius.
Casey Almström, 2002 metais, įkalbino buvusį lenktynininką jam parduoti nuostabų lenktyninį automobilį. Švedas buvo pirmasis žmogus, kuris nusprendė pradėti bolido restauraciją, tačiau dėl neatskleidžiamų priežasčių ji buvo sustabdyta, kol galiausiai mašina pateko į Alex Elliot'o rankas, o vėliau Rogerio Willis'o ir dabartinio šeimininko garažą.
Būtent dabartinis automobilio šeimininkas atliko pilnavertę restauraciją. Kiekviena detalė buvo atrestauruota ir atnaujinta. Net 3,5 litro darbinio tūrio variklis buvo išsiųstas pas „Alpina“ specialistus.
Praėjęs ne vieną sunkų etapą, nuostabus „BMW“ bolidas šiuo metu ieško naujų namų ir automano, kuris būtų pasiruošęs su juo lenktyniauti klasikinių automobilių varžybose.


