Rinkos tyrimų bendrovės „JATO Dynamics“ duomenimis, Kinijos gamintojų elektromobilių ir įkraunamųjų hibridų rinkos dalis 28 Europos Sąjungos valstybėse šoktelėjo nuo 3,7 proc. sausį iki 5,9 proc. gegužę – tai net 111 proc. registracijų šuolis per metus, o absoliučiais skaičiais – 65 808 nauji automobiliai vien gegužę.
Daugiau naujienų apie elektromobilius – specialioje „Elektromobilis“ rubrikoje.
Kiniškų elektromobilių skaičius pastebimai auga ir Lietuvoje – per pirmąjį šių metų pusmetį jų registracijų skaičius padidėjo 63 proc., praneša „Regitra“. Šį augimą bendrovės atstovai sieja su aktyvia Kinijos gamintojų veikla steigiant savo atstovybes mūsų šalyje.
Tačiau laidos „Autopilotas“ žurnalistas Egidijus Babelis įsitikinęs, kad tradiciniai gamintojai turi visas galimybes atsilaikyti prieš aktyvią Kinijos markių invaziją, nes jau yra gerai įsitvirtinę rinkoje, turi lojalių klientų ratą, išvystytus aptarnavimo centrus ir aiškiai suformuotą įvaizdį.
„Vartotojai nebijos rinktis jau pažįstamų gamintojų, nes žino, kad įsigiję jų automobilį liks patenkinti arba bent jau nenusivils. Žmonės vengia nežinomybės, ypač kai kalbame apie antrą pagal kainą pirkinį po nekilnojamojo turto. Nors nauji gamintojai siūlys pigesnius elektromobilius, jiems prireiks laiko įsitvirtinti. Per tą laiką senieji gamintojai galės investuoti ir dar labiau sustiprėti technologijų srityje“, – sako automobilių apžvalgininkas.
Ar atlaikys korėjiečiai?
Įdomu stebėti, kaip Europoje toliau seksis ne tik vietos markėms, bet ir pažangiems Pietų Korėjos gamintojams. „Hyundai“ ir „Kia“ pastarąjį penkmetį ypač sėkmingai įsitvirtino elektromobilių segmente, pristatę pažangių technologijų ir išskirtinio dizaino modelius, kurių pardavimo rezultatai rodo, jog jie puikiai atitiko europiečių skonį bei poreikius.
„JATO Dynamics“ duomenimis, Europoje 2025 m. „Hyundai-Kia“ grupė užima ketvirtą vietą pagal pardavimo apimtis, o kas penktas parduotas korėjiečių automobilis – elektrinis. Tarp jų populiariausias kompaktinis krosoveris „Kia EV3“. Tačiau ar šis modelis pranašesnis už kiniškus konkurentus „BYD Atto 3“ ar „MG S5“?
Tai nusprendė išsiaiškinti žinomas automobilių kanalas „Chasing Cars“, surengęs šių modelių palyginamąjį testą. Jo išvados tikriausiai nenustebins daugumos entuziastų: Pietų Korėjos gamintojams būdinga stiprybė yra inovatyvios technologijos, o „Kia EV3“ yra to pavyzdys.
Šio elektromobilio pažangūs elektros pavaros ir baterijų valdymo sprendimai leidžia viena įkrova įveikti net iki 605 km. Be to, EV3 palaiko spartų įkrovimą: naudojantis tiesioginės srovės greitojo įkrovimo stotele, nuo 10 iki 80 proc. 81,4 kWh talpos baterija įkraunama vos per pusvalandį.
Savo ruožtu „BYD Atto 3“ ir „MG S5“ laikosi kiniškų automobilių tradicijos – siūlo mažesnę kainą, tačiau atsilieka galimybėmis. „Atto 3“ be sustojimo gali nuvažiuoti iki 420 km, o jo 60 kWh talpos baterija greitojo įkrovimo stotelėje nuo 10 iki 80 proc. įkraunama per 40 min. „MG S5“ su 61,4 kWh akumuliatoriumi pasiekia 480 km ridą, o nuo 10 iki 80 proc. energija pripildoma per 28 min. Visi duomenys pateikti pagal WLTP metodiką.
Peršokti 30 metų
Dar vienas argumentas Pietų Korėjos gamintojų naudai yra tas, kad Europoje siūlomi jų modeliai sukurti ir išvystyti būtent šiame žemyne, o tai juntama ir vertinant važiavimo savybes. „Chasing Cars“ testo autoriai pažymėjo, kad EV3 stabdžių pedalo reakcija buvo lengviau prognozuojama, o pakaba efektyviau slopino šoninius svyravimus. Dėl to korėjiečių elektromobilis už važiavimo komfortą gavo 7,8 balo iš 10 galimų. Tuo metu MG modelis surinko 6,1 balo, o BYD – 6,4.
Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ ekspertas Matas Buzelis sako, jog „Kia“ prekių ženklas išsiskiria tuo, kad dar prieš elektromobilių proveržį jų automobiliai buvo tapę itin europietiški – įmonėje dirbo nemažai specialistų iš Europos, o nauji modeliai buvo kuriami visiškai atsižvelgiant į europiečių lūkesčius.
„Ar kinų gamintojams tai pavyks padaryti iškart – klausimas. Korėjiečiams tai užtruko apie 30 metų“, – pastebi rinkos ekspertas.
Specialistai sutaria, kad elektromobilių pirkėjai dažniausiai baiminasi baterijos degradacijos ir neaiškių serviso išlaidų. Šiuo atžvilgiu korėjiečiai Europoje turi pranašumą – „Kia“ valdo daugiau nei 2 200 sertifikuotų servisų, o BYD ir MG servisų tinklas dar tik pradedamas vystyti, Baltijos šalyse kol kas yra tik po kelias atstovybes. Todėl techninės priežiūros prieinamumas ir garantijos aiškumas čia gali turėti nemenką įtaką.
„Automobiliuose yra daugybė nematomų komponentų, kurie nuolat juda ar tiesiog yra veikiami aplinkos poveikio. Jei kinų gamintojai siūlo gerą automobilį už mažesnę kainą, mano klausimas – kur jie sutaupo? Kodėl tradiciniai gamintojai brangesni? Gal jie naudoja geresnę laidų izoliaciją, žinodami, kad po kelerių metų dėl gedimų nukentės jų įvaizdis, o Šiaurės Europoje turime atšiaurias klimato sąlygas?
Galima manyti, kad kinai šiuo metu orientuojasi į pirminį įvaizdį: renkasi kokybiškas salono medžiagas, didelius ekranus, gausią įrangą, tačiau galbūt nepakankamai dėmesio skiria ilgaamžiškumui. Tuo tarpu senieji gamintojai gal kiek atsilieka salono kokybės srityje, bet daugiau investuoja į patikimą mechaniką. Tokios mano prielaidos“, – svarsto E. Babelis.
Visgi kinų gamintojai intensyviai investuoja į ateitį: BYD iki 2026 m. planuoja pristatyti naują „Ocean OS“ multimedijos operacinę sistemą su patogesne vartotojo sąsaja, o MG remiasi Londone įsikūrusiu „SAIC Motor“ dizaino centru, kad geriau pataikytų į Europos vairuotojų skonį.
Svarus prisirišimas
M. Buzelis išskiria dar vieną praktinį aspektą, kuris skiria gerai pažįstamus prekių ženklus nuo rinkos naujokų.
„Naujų kiniškų automobilių spartesniam populiarėjimui trukdo nežinomybė – niekas nežino, kokia bus jų vertė antrinėje rinkoje po kelerių metų ir ar apskritai bus įmanoma tokį automobilį parduoti. Žmonės, pirkdami automobilį, dažnai vis dar jaučia stiprų prisirišimą prie žinomų markių, todėl persėsti į nepažįstamo gamintojo automobilį jiems gali būti savotiškai stresinė situacija“, – teigia ekspertas.
Pasak jo, kinų markės dar neturi iš paskos einančios lojalių klientų masės ir paprastai tai nėra tie vardai, apie kuriuos vairuotojai svajoja ar kuriuos planuoja kada nors įsigyti.
„Jie dar neturi sukūrę savo palikimo, negeneruoja nostalgijos jausmo. Tuo metu tradiciniai gamintojai dabar kaip tik vienas po kito grąžina nostalgiškus modelius į rinką, tik jau elektrinėje formoje. Taip jie žadina papildomas emocijas ir pelno papildomų palankumo taškų. Žinoma, reikia įvertinti ir tai, kad keičiantis kartoms, iš dalies keičiasi ir vairuotojų poreikiai. Nemaža dalis vartotojų šiandien nėra prisirišę prie konkretaus prekių ženklo, todėl juos galima pavilioti kitais argumentais“, – apibendrina M. Buzelis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
