Nuo miškinio iki miestiečio
Prieš du dešimtmečius automobilį su aukščiau iškeltu kėbulu pirko tie, kam kelyje pasitaikydavo didesnių kliūčių nei greičio mažinimo kalneliai. Jie buvo pritaikyti važiuoti bekele, tad patogumu, ekonomija bei valdymo savybėmis niekaip neprilygo žemesniems klasikinio kėbulo tipo automobiliams.
Situacija ėmė keistis amžių sandūroje, kai bekelei skirtus „Land Rover“, „Toyota Land Cruiser“, „Nissan Patrol“ ir panašius modelius pradėjo pirkti šeimos: jos šiais automobiliais važinėjo ne į medžioklę, o į vaikų darželį. Laikais, kai didžiausia automobilių saugumo naujovė buvo oro pagalvės, o lemtingą vaidmenį vaidino per avariją po varikliu palendančios vairo kolonėlės dydis ir svoris, mąstymas buvo atitinkamas: kuo didesnis ir sunkesnis automobilis, tuo jis saugesnis.
Išvydę visai neprastus tikrų visureigių pardavimo rodiklius ir supratę, kad jie naudojami ne visai tam, kam reikia, į rinką žengė nauji gamintojai, niekada savęs nesieję su visureigiais. Jie pristatė produktus, orientuotus į komfortiškesnes keliones ant asfalto. Pirmieji, didžiausią atgarsį sukėlę šaukliai buvo BMW X5 ir „Porsche Cayenne“. Pasiturintys vairuotojai su šeimomis universalus iškeitė į juos.
Eksperimentas pakeitė rinką
Tada šio amžiaus pradžioje „Nissan“ atliko eksperimentą ir pagamino paaukštintą kompaktinį hečbeką, kuris atrodė tarsi nedidelis visureigis. „Qashqai“ tapo pirmuoju hitu ir užkariavo pasaulį. Aišku, jis nepasižymėjo tokiomis valdymo galimybėmis kaip įprasti hečbekai, pavyzdžiui, „Volkswagen Golf“, bet jis ir nevažiavo kaip visureigis. O žmonėms patiko aukštesnė sėdimoji padėtis, didesnį saugumą imituojantis aukštas kėbulas.
Persikelkime į dabartį: kompaktiniai krosoveriai bei SUV yra tarp perkamiausių automobilių Europoje ir perkamiausi Lietuvoje. Jie nė nebando apsimesti esantys tinkami bekelei, modelius siūlo gamintojai, niekada neturėję visų varančiųjų ratų pavaros. Populiarumą lemia ne pravažumas, o dizainas, technologijos ir praktinės savybės.
Atotrūkio beveik nebeliko
„Natūralu, jog krosoverių ir SUV rinka evoliucionuoja. Prieš du dešimtmečius gimę lengvieji miesto visureigiai turėjo trūkumų susijusių su aukštesniu kėbulu ir svorio centru. Tai – išaugusios degalų sąnaudos, didesnis triukšmas, kitaip reguliuojama važiuoklė, tad reikėjo ieškoti kompromisų tarp komforto ir valdymo savybių. Dėl to tikrieji vairuotojai labiau vertino klasikinius kėbulo tipus.
Tačiau dabar jau nedrįsčiau griežtai pasisakyti, nes atotrūkis nuo kitų modelių, lyginant važiavimo savybes, kurias lemia fizikos dėsniai, mažėja, todėl matau vis mažiau kompromisų“, – apie tobulėjančius SUV kalba automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas.
Dėl tobulėjančios inžinerijos pagerėjus kai kurioms valdymo savybėms ir sumažėjus našumo atotrūkiui nuo tradicinius, žemesnius kėbulus turinčių modelių, krosoveriai ir SUV nukonkuravo sedanus ir universalus. Pastarieji po truputį dingsta iš rinkos, o naujų vienatūrių Europoje visai nebeliko.
Gamintojai pradėjo varžytis stiliumi, kokybe, įrangos gausa. Pasirinkimų – galybė, visi su savitu charakteriu: konservatyviems – „Volkswagen Tiguan“, atviresniems, norintiems naujovių bei išskirtinumo, – „Peugeot 3008“. Vokiečiai dažniausiai žaidžia saugiai, didžiausias naujoves į rinką įneša drąsesni prancūzai, kartais – korėjiečiai.
Praktiškumą galima suderinti su dizainu
Štai bendrovė „Peugeot“ prieš dešimtmetį pristatė visai kitokią „i-Cocpit“ salono filosofiją: ji prigijo, tapo išskirtinumo ženklu ir su kiekviena karta yra vis labiau atnaujinama.
„Naujausio 3008 modelio salonas – fantastiškas. Jis atrodo visiškai kitaip nei bet kokiame kitame automobilyje: kažkoks moderniai išraitytas futuristinio kosminio erdvėlaivio prietaisų skydelis. Būna drąsių gamintojų, besiimančių kažkokių naujovių, bet „Peugeot“ nustebino tą išskirtinį stilių puikiai suderinusi su ergonomika.
Salonas keistas, įdomus, gražus, kokybiškas, bet nieko nereikia ieškoti, viskas po ranka: konfigūruojami „i-Toggles“ valdikliai labai palengvina valdymą. Jeigu gamintojai jau atsisako fizinių mygtukų, galėtų pasimokyti iš prancūzų ir pakeisti juos kažkuo panašiu“, – apie naujos kartos „Peugeot i-Cocpit“ vidaus erdvę pasakoja automobilį Prancūzijos pietuose jau bandęs „Autopiloto“ apžvalgininkas Egidijus Babelis.
Be to, krosoveriai pasižymi praktiškumu, tad labai tinka šeimoms. Aukšta sėdėjimo padėtis, daug vietos gale, erdvios bagažinės. „Peugeot“ čia vėlgi eksperimentavo: sukūrė paaukštintą fastbeką.
Galinė dalis – nuožulni, kaip dinamiško kupė, tačiau jis nėra kupė, nes stogo linija leistis pradeda ne nuo vidurio, o nuo trečiojo statramsčio, esančio ties galinių durų pabaiga. Tai reiškia, kad dizaineriai išgavo dinamišką kėbulą nepaaukodami vietos gale sėdinčiųjų galvoms, taip pat ir bagažinės tūrio.
Tinkami elektrifikacijai
Europa šiuo metu elektrifikuojasi, tad naujuose automobiliuose ne ką mažiau svarbi ir pavaros sistema. Nors ir kaip keista, didžioji dalis elektromobilių yra didesnio pravažumo krosoveriai ne dėl mados, o dėl inžinerijos sprendimų.
„Elektromobiliai yra jautrūs nuvažiuojamam nuotoliui: jam įtaką daro prastesnės aerodinaminės savybės, ir didesnis svoris. Tad keista, kad dauguma elektra varomų modelių – būtent šiuos trūkumus turintys krosoveriai. Tačiau elektros pavarai būdingi savi niuansai. Gamintojai dėl geresnio svorio pasiskirstymo baterijas montuoja dugne. O baterijų paketas gali būti gana storas, dėl to keleiviai privalo sėdėti aukščiau. Nori nenori, dizaino prasme gauname aukštesnę durų liniją ir modelį, panašų į krosoverį. Pažiūrėkite į elektrinius hečbekus ar dabar pasirodančius sedanus – jie ne visai proporcingi, o su krosoveriais viskas atrodo normalu, nes šis kėbulas paslepia dugne esančias baterijas“, – paaiškina E. Babelis.
Stebint vis populiarėjančius elektromobilius, kuriuos rinktis skatina Europos Sąjungos politiniai sprendimai, galima spėti, jog žmonės vis dažniau pirks krosoverius. Aukštesnis kėbulas leidžia sumontuoti didesnius baterijų paketus neprarandant praktiškumo. O jie – svarbūs, nes kompaktinis SUV vairuotojui dažnai tampa automobiliu visiems gyvenimo atvejams: juo važinėjama po miestą ir leidžiamasi į ilgas keliones.
Pavyzdžiui, „Peugeot“ į naująją elektrinę 3008 modelio versiją sumontavo didžiausią savo klasėje, net 98 kWh talpos, bateriją, kuri pagal WLTP leidžia modeliui nuvažiuoti net 700 km nuotolį viena įkrova arba, remiantis realesniais „EV Database“ duomenimis, – pasiekti klasėje pirmaujantį rezultatą ir įveikti 500 km realaus eismo sąlygomis.
Žinoma, kol kas elektromobiliai tinka ne visiems, tad gamintojai, persiorientuojantys į naują energijos tipą ir kuriantys naujas modelių linijas, tokias kaip „Volkswagen ID.“, neatsisako ir klasikinių modelių su vidaus degimo varikliais. „Peugeot“ savo motorus taip pat elektrifikavo, tad naujasis 3008-asis taip pat turės hibridinę pavarą, leisiančią važiuoti ekonomiškiau, tyliau ir dar sklandžiau.
Šiandieninės tendencijos rodo, kad dėl praktiškumo, stiliaus ir tinkamumo elektrifikacijai krosoveriai ir SUV netolimoje ateityje gali visai nukonkuruoti tradicinius kėbulo tipus turinčius modelius, nes jie yra tinkami visiems gyvenimo atvejams.
