Bendrovė oficialiai paskelbė, kad jos automobilių padalinys sugeneravo maždaug šešis milijardus eurų grynojo pinigų srauto, o įmonės likvidumas šoktelėjo gerokai aukščiau, nei prognozavo pati įmonės vadovybė.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Toks netikėtas finansinis šuolis iškart patraukė ekspertų dėmesį ir įžiebė karštas diskusijas, ar tai nėra tik meistriškas buhalterinis triukas, skirtas užtikrinti, kad aukščiausio lygio vadovai neprarastų savo solidžių asmeninių premijų.
Svarbiausia šioje istorijoje yra tai, kad realus koncerno pelningumas absoliučiai nepagerėjo. Šį mistinį laisvų pinigų srautą galima paaiškinti dviem paprastais finansiniais manevrais: apyvartinio kapitalo pokyčiais ir sumažintomis investicinėmis išlaidomis.
Apyvartinis kapitalas – tai lėšos, įšaldytos kasdienėje įmonės veikloje, pavyzdžiui, atsargose ar pirkėjų įsiskolinimuose, bei pinigai, kuriuos bendrovė sutaupo tiesiog vėluodama atsiskaityti su savo tiekėjais.
Dirbtinai sumažinus sandėlių likučius, greičiau išsireikalavus apmokėjimų ar pakeitus atsiskaitymo sąlygas, įmonės sąskaitose trumpam gali atsirasti milžiniškos sumos, nors reali veiklos marža nė kiek nepasikeičia.
Antrasis veiksnys yra kapitalo išlaidos, finansų pasaulyje žinomos kaip CAPEX. Tai ilgalaikės investicijos į naujas gamyklas, modernias surinkimo linijas, technologijas ar IT infrastruktūrą. Taisyklė čia labai paprasta – jei įmonė staiga nustoja investuoti, tais metais jai lieka kur kas daugiau grynųjų pinigų.
Nors trumpuoju laikotarpiu toks projektų atidėliojimas ir taupymas gali atrodyti logiškas, ilgainiui tai kelia rimtą grėsmę koncerno konkurencingumui, ypač dabar, kai automobilių pramonė išgyvena be galo brangią transformaciją į elektromobilių ir programinės įrangos erą.
Tad kaip šis netikėtas grynųjų pinigų atsiradimas susijęs su vadovybės premijomis? Daugelyje didžiųjų korporacijų, ne išimtis ir automobilių gamintojai, kintamoji vadovų atlyginimo dalis yra tiesiogiai susieta su konkrečiais finansiniais rodikliais, tarp kurių dažniausiai figūruoja pinigų srautai ir likvidumo tikslai.
Kai vadovo premija priklauso nuo to, ar įmonė pasieks nustatytą pinigų srauto lygį, bet koks, net ir dirbtinis, šio rodiklio pagerinimas dramatiškai padidina šansus susižerti apvalią sumą.
Būtent dėl šios priežasties susidariusi situacija yra tokia jautri ir vertinama itin kritiškai. Viena vertus, „Volkswagen“ transliuoja žinutes apie ekstremalų spaudimą mažinti išlaidas, skausmingus pokyčius gamybos struktūroje ir itin įtemptas derybas dėl ištisų gamyklų likimo.
Kita vertus, kompanija staiga pademonstruoja turinti milžinišką finansinę pagalvę, kuri atveria kelius ne tik dividendų, bet ir tų pačių kintamųjų priedų mokėjimui aukščiausiems vadovams.
Leidinio „Bild“ duomenimis, darbuotojams ir plačiajai visuomenei dabar labiausiai rūpi ne tai, ar tie šeši milijardai iš tiesų egzistuoja, o iš kur jie staiga atsirado ir kaip korporacija išdrįs pasielgti su šiuo turtu tuo metu, kai į gatvę negailestingai išmetami eiliniai darbininkai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
