Europos Parlamente aštrėja ginčai dėl naujų taisyklių, o socialdemokratai siūlo gerokai griežtesnius reikalavimus įmonių automobilių parkams, nei iš pradžių planavo Europos Komisija.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Derybų vilkinimas ir išaugę reikalavimai
Pavasarį tikėtasi, kad galutinis susitarimas dėl automobilių paketo bus pasiektas rugsėjį, tačiau dabar balsavimas Europos Parlamente numatomas tik lapkritį. Frakcijų pozicijos vis dar smarkiai išsiskiria, o pramonės lobistai toliau aktyviai gina savo interesus.
Remiantis leidinio „Automobilwoche“ informacija, galutinio sprendimo priėmimas gali nusikelti į 2027 metų pirmąjį ketvirtį – siekiama, kad taisyklės įsigaliotų prieš tų metų gegužę vyksiančius prezidento rinkimus Prancūzijoje bei parlamento rinkimus Lenkijoje ir Ispanijoje.
Vienas didžiausių ginčų objektų – reikalavimai didelių įmonių (turinčių per 250 darbuotojų arba viršijančių 50 mln. eurų metinę apyvartą) tarnybiniams automobiliams.
Europos Komisija siūlė nustatyti individualias netaršių transporto priemonių kvotas kiekvienai valstybei narei, tačiau socialdemokratų frakcija reikalauja šiuos skaičius gerokai padidinti.
Pavyzdžiui, Vokietijai EK siūlė iki 2030 metų pasiekti 54 proc. netaršių įmonių automobilių dalį, o naujajame parlamento projekte šis rodiklis šoktelėjo iki 65 procentų.
Iki 2035 metų kvotą siūloma didinti nuo 95 iki 99 procentų. Panašūs griežtinimai numatomi ir kitoms šalims – Austrijai siūlomas 70 proc. elektromobilių rodiklis (vietoj planuotų 58 proc.). Bendrai visoje ES įmonių elektromobilių dalis iki 2030 metų turėtų siekti 54 proc., nors dar gruodį EK planavo 45 proc. ribą.
Mokestinių lengvatų pabaiga iškastiniam kurui
Socialdemokratų parengtame „Švarių įmonių transporto priemonių reglamento“ projekte taip pat reikalaujama, kad nuo 2028 metų ES valstybės narės nebetaikytų jokių mokestinių ar finansinių lengvatų iškastiniu kuru varomiems tarnybiniams automobiliams. Mokestinės privilegijos būtų taikomos tik Europoje pagamintiems elektromobiliams.
Visgi abejojama, ar šis projektas sulauks realaus palaikymo. Europos liaudies partijos (ELP) frakcija jam griežtai priešinasi. Vokietijos automobilių pramonės asociacija (VDA) taip pat atmeta bet kokį papildomą reguliavimą įmonių automobilių parkams ir reikalauja mažinti biurokratiją.
Jų teigimu, visų pirma būtina gerinti sąlygas elektromobilumui – greičiau plėsti įkrovimo infrastruktūrą ir modernizuoti elektros tinklus.
Kova dėl vidaus degimo variklių ateities
Lygiagrečiai Europos Parlamente verda diskusijos dėl naujų anglies dioksido (CO2) išmetimo normų automobilių gamintojams. Dėmesio centre – galimas visiško vidaus degimo variklių draudimo atšaukimas.
Pagal naujausią EK projektą, 2035 metams numatytas CO2 mažinimo tikslas gali būti sušvelnintas nuo 100 iki 90 procentų (lyginant su 2021 metų lygiu). Tačiau likusius 10 procentų emisijų Komisija siūlo kompensuoti specialia kreditų sistema, naudojant „žaliąjį“ plieną ir sintetinius degalus.
ELP frakcija atmeta šią kreditų sistemą ir reikalauja palikti „tikrus 90 procentų“, kas faktiškai išsaugotų benzininius ir dyzelinius variklius.
Nors ELP galėtų užsitikrinti daugumą bendradarbiaudama su dešiniosiomis partijomis, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas primygtinai reikalauja ieškoti kompromiso su centrinėmis politinėmis jėgomis – socialdemokratais ir liberalų frakcija „Renew“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
