10 faktų apie į Lietuvą atvykstančią „Formula Junior”

Birželio 3 d. Lietuvoje įvyks įdomus automobilių sporto renginys – „Nemuno Žiedo” trasoje Kačerginėje lenktyniaus net 40 dar nematyti bolidų. Nors „Formula Junior” – tai lenktynės istoriniais vienviečiais bolidais atvirais ratais, bet visi automobiliai puikios techninės būklės, o kai kurie iš jų atrodo lyg išriedėję tiesiai iš gamyklos. Kadaise šis čempionatas buvo sugalvotas kaip pradedantiesiems skirtas būdas įžengti į formulių lenktynes be didžiulio biudžetai, tačiau Formula Junior nuolat keitėsi ir augo. Štai 10 faktų, kurių apie šią lenktynių klasę turbūt nežinojote.
1. Pirminė idėja – pigi formulė. „Formulės 1” lenktynės yra labai brangios, o į jas patenka tik geriausi. Tai ką daryti kitiems, kurie taip pat nori pasivaržyti? Šis klausimas sukosi italų grafo Giovanni Lurani galvoje ir jam kilo mintis sukurti naują, lengvai prieinamą lenktyninių bolidų klasę. Taip 1958 metais buvo sukurta „Formula Junior” – paprasčiausia formulių kategorija, skirta mėgėjams ir pradedantiesiems. Pagrindinės taisyklės visuomet išliko tokios pat – pagrindiniai variklio komponentai, stabdžiai ir transmisija turėjo būti paimti iš įprastų masinės gamybos automobilių. Taip siekta išlaikyti žemą bolidų kainą.
2. Versijų – daugybė. Formula Junior nėra toks pat renginys kaip, tarkim, Formulė 1. Rengiamos įvairios lenktynės su savais niuansais. Rengti ir nacionaliniai “Formula Junior” čempionatai, ir regioninės lenktynės. Dabar Formula Junior yra istorinių automobilių lenktynės. Vyksta ir čempionatų etapai, ir parodomosios lenktynės, ir visiškai atskiri renginiai.
4. Septintojo dešimtmečio iššūkis. Formula Junior dabar nebėra tai, kas buvo anksčiau – tai jau supratote iš ankstesnio fakto. Taip nutiko todėl, kad septintajame dešimtmetyje keitėsi ir Formulė 1. Bolidų variklio tūris buvo sumažintas iki 1,5 litrų, dingo Formulė 2. Taip netikėtai Formula Junior tapo vienintele žemiau Formulės 1 esančia klase. Ką tai reiškia? Formula Junior staiga tapo profesionaliomis lenktynėmis, nepasiekiamomis mėgėjams. Garsūs gamintojai vis labiau veržėsi į čempionatą, kilo bolidų kaina. Mažesniems pavieniams gamintojams jau kurį laiką buvo sunku konkuruoti su dominuojančiais “Lotus” ir “Cooper” bolidais iš Didžiosios Britanijos. “SAAB” taip pat sukūrė savo Formula Junior bolidą, skirtą naujiems varikliams bandyti. Problema buvo labai ryški – mėgėjams ir pradedantiesiems ir vėl neliko lengviau pasiekiamos formulės. Todėl buvo sugrąžinta “Formulė 2”, kurios bolidams buvo leidžiama naudoti lenktyninių automobilių variklius ir “Formulė 3” – sušvelninta “Formula Junior” versija, kurioje lenktyniavo pradedantieji ir mėgėjai. “Formula Junior” galėjo išnykti, bet bolidų buvo tiek daug, kad jie ir toliau lenktyniavo kaip istorinių automobilių klasė. Šiuo metu suskaičiuojama net 400 į trasas vis dar įsriedančių “Formula Junior” automobilių.
5. Augino ir “Formulės 1” pilotus. Gali atrodyti, kad „Formula Junior” – tik vaikams skirtas žaidimas. Tačiau kadaise šios lenktynės tapo pirmuoju laipteliu gana garsiems Formulės 1 pilotams. Pavyzdžiui, Jimas Clarkas karjerą formulėje pradėjo būtent nuo “Formula Junior”, o 1963 ir 1965 metų sezonuose tapo “Formulės 1” čempionu.  Peteris Arundellis ir Johnas Surtees taip pat lenktyniavo “Formula Junior” prieš pereidami į “Formulę 1”.
6. Lietuvoje “Formula Junior” lankosi švęsdama jubiliejų. Lietuvoje „Formula Junior” lankosi pasaulinio turo metu. “Diamond Jubilee of Formula Junior” prasidėjo dar 2016 metais ir yra skirtas deimantiniam FJ jubiliejui paminėti – šiemet šiai lenktynių klasei sukanka 60 metų. Pirmąjį birželio savaitgalį (birželio 3 d., sekmadienį) Formula Junior lankysis Kaune, 8-10 dieną – Rygoje, o 15-17 dieną Karlskogoje Švedijoje. “Formula Junior” įprastai pasirenka mažesnes istorines trasas, tačiau kasmet apsilanko ir tokiose legendinėse vietose kaip Silverstonas ir Gudvudas.