DNR (Scanpix nuotr)

Po to, kai pirmą kartą buvo genetiškai pakeistas žmogaus embriono genomas, ką padarė Kinijos mokslininkai, genetikos profesorius Vaidutis Kučinskas „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad genų inžinerija turi dvi puses, bet kol kas problemų yra daugiau, nei norėtume.

„Pirmas dalykas, kad yra paveldimosios ligos, kurias bandoma gydyti kokiais nors metodais. Tarp siūlomų metodų yra ir genų inžinerijos metodai. (...) Galiausiai vienaip ar kitaip atrandama, ir visi labai tuo džiaugiasi tuo daliniu modifikavimu, kada yra pakeičiama sergančio žmogaus genų veikla. Jeigu nustatoma, kad embrione yra liga ir reikia pakeisti geną, iškyla klausimas, ar tą vykdyti, ar ne. Čia yra nutarimai tiek ES, tiek UNESCO bioetikos klausimais. Kol kas kokie nors žmogaus embriono klonavimai yra uždrausti“, - laidoje „Žvilgsnis“ sakė V. Kučinskas.

REKLAMA

Jis pabrėžia, kad genų inžinerija susiduria su rimtomis problemomis, nes kol kas nėra aišku, kad pakeitus tam tikrą geną, nebus paveikti kiti:

„Kol kas problemų yra daugiau, negu mes norėtume šituose dalykuose ir pačiame suvokime. Kol kas yra daug ligų, kur nėra gerai žinoma, kaip tie genai veikia. Todėl, jeigu mes įsikišime į vieną genomo vietą, nesame tikri, kad kitur ko nors nepažeisime. Problemos labai rimtos“, - sakė genetikos profesorius.

Kinijos mokslininkai pirmieji genetiškai modifikavo žmogaus embrioną ir ši technologija, vadinama „Crispr“, modifikuoja nesveiką geną, kuris sukelia gyvybei gresiantį kraujo nepakankamumą. Po procedūros genai buvo sunaikinti klinikoje ir nebuvo implantuoti į embrioną.

Parengė Ieva Kazlauskaitė


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų