• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dešinieji 2008 m. pabaigoje įvykdė mokesčių sistemos reformą ir sulaukė Seimo langų daužymo 2009 m. sausį. Ketindamas pertvarkyti mokesčių sistemą ir išvengti naujos protestų bangos, naujosios Vyriausybės ministras pirmininkas sudarė darbo grupę, kuri dėl savo margos sudėties nepajėgi teikti galutinį būsimos reformos variantą ir imituos dialogą su tauta.

REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybei garbės nedaro

Darbo grupei vadovaus premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas finansų klausimams Stasys Jakeliūnas, joje dirbs labai įvairių pažiūrų ir įvairiems interesams atstovaujantys specialistai iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), Finansų ministerijos ir kt. Todėl kyla klausimų, kaip gali susitarti, pavyzdžiui, kairiąsias idėjas propaguojantis Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka bei LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva.

REKLAMA

Kritinės minties instituto „Demos“ direktorius Andrius Bielskis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad tokios sudėties darbo grupės sudarymas nedaro garbės centro kairės Vyriausybei ir yra apgailėtinas.

„Visiškai nesuprantama, kodėl į darbo grupę įtraukta LLRI atstovė, kodėl ji pavadinta eksperte, – sakė jis, – kai visuotinai žinoma, jog LLRI yra lobistinė organizacija, ginanti stambaus verslo interesus.“ A.Bielskio įsitikinimu, LLRI niekada nesiekė ginti viešąjį interesą. „Tokią darbo grupės sudėtį lėmė inercija, kai nuo pat nepriklausomybės atkūrimo buvo kovojama už laisvąją rinką, bei ideologinio stuburo neturėjimas“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

A.Bielskis sakė negalįs suprasti, kodėl centro kairės Vyriausybė į tokią svarbią darbo grupę neįtraukė daugiau kairiųjų pažiūrų specialistų. Darbo grupės išvados premjerui turės būti įteiktos iki balandžio 30 d. „Po to jos bus pateiktos politinei tarybai, tada – Seime esančioms frakcijoms valdančiojoje daugumoje ir opozicijai“, – tolesnius veiksmus dėstė A.Butkevičius. Darbo grupei vadovaujantis S.Jakeliūnas teigė, kad pirmiausia bus ketinama ieškoti galimybių, kaip būtų galima keisti smulkaus ir vidutinio verslo apmokestinimo tvarką, taip pat bus aiškinamasi, ar verta keisti PVM tarifą būtiniesiems maisto produktams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Darbo grupė, atsižvelgdama į būtinus sistemos veikimo principus – efektyvumą, paprastumą, teisingumą ir konkurencingumą, taip pat formuluos ir teiks Vyriausybei siūlymus dėl gilesnės mokesčių sistemos pertvarkos – tai bus antrasis veiksmų etapas. Galimos siūlymų sritys – mokesčių skaičiaus ir mokesčių administravimo naštos mažinimas, mokesčių progresyvumo didinimas, mokesčių tarifų bei dydžių keitimas“, – sakė jis.

REKLAMA

Pasak patarėjo, siūlomų mokestinių sprendimų visuma turi būti suderinta ir negali didinti bendro valstybės biudžeto deficito. Be to, bus siekiama bendro įvairių institucijų ir organizacijų sutarimo. Į antrojo etapo klausimus darbo grupė turės atsakyti iki 2013 m. birželio 30 d.

Ketinimai gąsdinantys

A.Butkevičius sakė, kad darbo grupei yra suformuluotos dvi užduotys – įvertinti dabartinę mokesčių sistemą ir rasti būdų sumažinti apmokestinimą darbo pajamoms. Paklaustas, kodėl sudarytoje darbo grupėje nėra nė vieno bankų eksperto, A.Butkevičius atsakė, jog nors jie tiesiogiai grupės veikloje ir nedalyvaus, tačiau atliks ekspertų iš šalies funkciją. „Jie tikrai nenori dalyvauti tiesiogiai darbo grupėje, bet sutiko retkarčiais dalyvauti jos pasitarimuose ir išsakyti savo mintis“, – paaiškino A.Butkevičius.

REKLAMA

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti bankų ekspertai teigė, jog jie nenori jaustis įsipareigoję pritarti Vyriausybės politikai mokesčių ir finansų srityse, juolab kad neaišku, kuria kryptimi bus reformuojama mokesčių sistema. Pavyzdžiui, vyresnioji „Danske“ banko analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad kai kurie viešumoje atsiradę signalai, į ką turi atkreipti dėmesį premjero sudaryta darbo grupė, yra gąsdinantys. „Pirmiausia tai siekis nustatyti mokesčių progresyvumą, – sakė ji. – Latvija ketina mažinti gyventojų pajamų mokestį, tad jei Lietuva įvestų progresinius mokesčius, tiesiogines užsienio investicijas tektų pamiršti, kas savo ruožtu nulems mažesnes biudžeto įplaukas bei mažesnį bendrojo vidaus produkto augimą.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat ji atkreipė dėmesį į valdančiųjų ketinimus grąžinti kai kurias PVM lengvatas. „Būdami neturtinga šalis, negalime remti visos visuomenės, – sakė V.Klyvienė, – taip pat neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus pasirinktos paslaugų ar prekių grupės PVM lengvatoms taikyti. Nenoromis kyla įtarimų, jog taip politikai tiesiog nori atidirbti už palaikymą per rinkimus.“ Be to, V.Klyvienės teigimu, didelė darbo grupės sudėties poliarizacija, kai vieni gina laisvosios rinkos vertybes, o kiti – smulkaus verslo interesus, kelia grėsmę, jog darbo grupei nepavyks rasti optimalių sprendimų ir bus tenkinami kurios nors siauros grupės interesai.

REKLAMA

Progresinių mokesčių nebus?

Naujosios valdančiosios daugumos lyderė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ne kartą išsakė ketinimus įvesti Lietuvoje progresinius mokesčius. Esą progresinių mokesčių įvedimas – kairiosios Vyriausybės garbės reikalas, o LSDP rinkimų programos sudarymo darbo grupės vadovas Vytenis Povilas Andriukaitis sakė darys viską, kad jie būtų įvesti.

REKLAMA

Tačiau S.Jakeliūno vadovaujamos darbo grupės sudėtis nerodo, kad būtų siekiama progresinių mokesčių. Buvęs premjeras Andrius Kubilius viešai pasidžiaugė, jog joje bus tik vienas aktyvus progresinių mokesčių šalininkas – Vilniaus universiteto profesorius R.Lazutka. „Grupės dėl mokesčių pertvarkų sudėtis tikrai nudžiugino, nes joje tik vienas R.Lazutka yra aktyvus progresinių mokesčių šalininkas. Tai reiškia, kad socialdemokratai iš esmės atsisakė revoliucijų po rinkimų įvedant progresinius mokesčius“, –

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybės valandoje Seime sakė opozicijos lyderis, viešumoje ne kartą pareiškęs, jog jis nealergiškas progresiniams mokesčiams. „Progresinių mokesčių įvedimas labai apsunkintų atskaitymus į III pakopos pensijų fondą, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos pirmininkas Šarūnas Ruzgys, – be to, tai būtų bausmė už tai, kad žmonės siekia aukštesnio išsilavinimo ir kelia sau aukštus tikslus.“

REKLAMA

Š.Ruzgys teigė nesuprantantis, kaip galima įvesti progresinius mokesčius Lietuvoje, kur atlyginimai tebėra maži. Jo duomenimis, net

70 proc. dirbančiųjų gauna vidutinę algą, kuri nėra labai didelė, o daugiau kaip 5 000 Lt uždirba vos 3 proc. dirbančiųjų. „Šių trijų procentų dirbančiųjų didesnis apmokestinimas šalies biudžeto nepripildys, – sakė jis. – Turtingesni žmonės, būdami mobilesni ir apsukresni, tiesiog kitaip sutvarkys savo darbo santykius arba net emigruos.“ Jo teigimu, premjero sudaryta darbo grupė verčiau galvotų apie tų 97 proc. šalies dirbančiųjų pajamų didėjimą. „Tam tikras progresyvumas yra jau dabar, nes „Sodra“ nemoka tos pensijos, kurią žmogus užsidirbo“, – sakė Š.Ruzgys. O prof. R.Lazutka „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad kalbant apie progresinių mokesčių įvedimą reikia minėti ne vien atlyginimus, o visas pajamas. „Turtingieji gauna ir tantjemų, ir dividendų, ir kitų pajamų“, – sakė jis.

REKLAMA

Svarbiausia – mažinti šešėlį

Svarbiausia darbo grupės užduotimi R.Lazutka laiko priemonių šešėlinei ekonomikai mažinti radimą. „Didžiausia problema Lietuvoje yra ne progresiniai mokesčiai ar PVM lengvatos, o tai, kad daug įmonių nemoka visų mokesčių, kuriuos turėtų mokėti, – sakė jis. – Matyt, daromi dideli buhalterinės apskaitos pažeidimai, galbūt net sukčiaujama.“

REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, šalyje neapskaitoma beveik trečdalis pajamų: pagal šešėlinės ekonomikos mastą Lietuva yra lyderė ES. „Kol nemokami mokesčiai, erdvės mokesčių keitimams lieka labai nedaug“, – įsitikinęs R.Lazutka.

Darbo grupė kol kas nebuvo susirinkusi. R.Lazutka nesiėmė spręsti, ar jai pavyks susitarti. „Didelį darbo grupės sudėties margumą suprantu kaip premjero ir jo patarėjo S.Jakeliūno norą tiesiogiai išgirsti skirtingus vertinimus, – sakė jis. – Juk pati darbo grupė mokesčių netaisys – tai darys Seimas, kuriam ir teks rasti visus interesus maksimaliai tenkinantį susitarimą.“

„Galutiniai mokesčių reformos projektai bus rengiami Vyriausybėje ir teikiami Seimui, o kiek bus atsižvelgta į darbo grupės narių nuomonę, sunku pasakyti“, – sakė jis. Tikriausiai tai ir yra tikroji priežastis, kodėl darbo grupėje nedalyvauja bankų ekspertai, ypač Lietuvos banko, turinčio didelę patirtį ir išteklių mokesčių sistemai tirti, specialistai. Vyriausybė užsibrėžė įvykdyti mokesčių reformą ir ją įvykdys, o darbo grupės sudarymas – tik tarimosi su visuomene imitacija.

Komentarai

Idėjų vakuumas

Gitanas Nausėda, finansų analitikas, SEB banko prezidento patarėjas

Manau, naujoji Vyriausybė susidūrė su idėjų vakuumu. Prieš rinkimus buvo daug pažadų: dėl mokesčių lengvatų, progresinių mokesčių, platesnio nekilnojamojo turto mokesčio taikymo ir kt. Matyt, nėra nuomonės, kaip visai tai įgyvendinti. Darbo grupės sudarymą vertinu teigiamai, nes į ją įtraukti skirtingus interesus ginantys specialistai, kas leis Vyriausybei išgirsti įvairias nuomones. Yra gerų ženklų, bet mane neramina naujosios valdžios siekis per šalies biudžetą perskirstyti didesnius pinigų srautus. Manau, su šešėline ekonomika reikėtų kovoti ne mokestinėmis priemonėmis, o gerinant mokesčių administravimą.

REKLAMA

Vengia atsakomybės

Kęstutis Glaveckas, buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas

Per dvidešimt metų mačiau daug darbo grupių – naudos iš jų mažai. Jei eini į rinkimus, jei priėmei rinkimų programą, tai turėjai tartis su specialistais anksčiau, nei patekai į valdžią. Premjero darbo grupės sudarymas man kvepia noru vengti atsakomybės už savo sprendimus, noru slėptis už kažkokių darbo grupių nugarų.

Nemanau, kad priėmę siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus laimėsime daug. Prisiminkite – apmokestinant labai brangų nekilnojamąjį turtą tikėtasi gauti 17 mln. Lt mokesčių, tačiau iš tikrųjų bus surinkta iki 5 mln. Lt. Lietuvos žmonių pajamos nėra didelės ir progresiniams mokesčiams įvesti. Reikia galvoti ne apie tai, kaip perdalyti iš vienų atimant ir perduodant kitiems, o apie tai, kaip didinti pajamas – daugiau gaminti ir parduoti prekių bei paslaugų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų