Arūnas Daugėla

Kipras dar ne taip seniai buvo lengvatinio apmokestinimo zona, kurioje gyventojai įprato naudotis pigiais kreditais ir gauti aukštas palūkanas už indėlius. Atėjo laikas už tai sumokėti. Maža šalis Kipro centrinio banko duomenimis, depozitų šalies bankuose sausio pabaigoje buvo 68,4 mlrd. eurų (235 mlrd. Lt). Šalies rezidentų sąskaitose – 42,9 mlrd. eurų, euro zonos rezidentų – 4,8 mlrd. eurų, kitų šalių rezidentams priklausė 20,9 mlrd. eurų indėlių. Banko „Finasta“ vyr.

Dešinieji 2008 m. pabaigoje įvykdė mokesčių sistemos reformą ir sulaukė Seimo langų daužymo 2009 m. sausį. Ketindamas pertvarkyti mokesčių sistemą ir išvengti naujos protestų bangos, naujosios Vyriausybės ministras pirmininkas sudarė darbo grupę, kuri dėl savo margos sudėties nepajėgi teikti galutinį būsimos reformos variantą ir imituos dialogą su tauta.

Manau, labai gerai, kad susipešė A. Račas su A. Ramanausku-Greitai. Šios viešos peštynės liudija naują pakopą permanentinėse batalijose, nuolat kylančiose viešojoje erdvėje. Jų baigtis ne tik abipusis spjaudymasis kraujais, bet ir labiau argumentuotos kritikos laiko pradžia. Šitų muštynių seniai reikėjo, jų laukėme, jų tikėjomės, ore seniai tvyrojo parako kvapas.

Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius Seimui pristatė naujosios Vyriausybės programą, kurioje numatyta daug esminių permainų. Ji lems, kaip gyvensime artimiausius ketverius metus arba tol, kol A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė egzistuos. Grąžins PVM lengvatas Vyriausybės programa tradiciškai pradedama buvusios valdžios darbų įvertinimu.

Prezidentė ryžosi stebėtinai klaidingam žingsniui – teikia Seimui Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pataisas, kuriomis siūlo dešimteriopai padidinti maksimalias pinigines baudas už kriminalinius, tarp jų – ir už sunkius ekonominius bei finansinius nusikaltimus. Už mažiausiai pavojingas nusikalstamas veikas maksimalią baudos ribą ji siūlo didinti nuo 6500 iki 65 000 litų, už sunkius nusikaltimus – nuo 39 000 iki 390 000 litų.

Negailestingai tolstančios praeities šešėliai vis dar gąsdina kai kuriuos politikus. Štai Vytautas Landsbergis pasipiktino, kad sovietinių karių kapų memorialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose per 65-ąsias pergalės dienos prieš fašistinę Vokietiją metines bus uždegta „amžinoji ugnis“ – išlaidas užsimojo padengti „Gazprom“ – kaip baisu! Tačiau jis neatmetė tikimybės, kad toji ugnis galėtų būti uždegta ateityje: „Tik po to, kai Vilniuje įsižiebs amžinoji ugnis Lietuvos kariui arba ...

Artėjant savivaldos rinkimams, partijos suskubo rodyti aktyvumą. Geriausias būdas išeiti „į gatves, į mases“ – rinkti parašus. Šiuo metu parašus renka Artūro Paulausko vadovaujama iniciatyvinė grupė organizuoti referendumą dėl konstitucinės galimybės tautai paleisti Seimą anksčiau laiko, o vakar parašus pradėjo rinkti nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“, paskelbusi, jog tokiu būdu ragina visuomenę pasipriešinti valdžios ketinimui prailginti darbo metu...

Kuo labiau tolsta Sausio 13-osios įvykiai, tuo daugiau atsiranda mitų. Patį naujausią viešojoje erdvėje įgarsino Nijolė Oželytė, apkaltinusi Kazimierą Prunskienę organizavus valstybinį perversmą 1991 m. sausį.

Prezidentei nelieka nieko kito, kaip patvirtinti Seimo priimtą biudžetą ir prarasti dalies tautos pasitikėjimą. Nepatvirtindama biudžeto, ji rizikuotų sugriauti valdančiąją koaliciją ir prarasti kitos dalies tautos pasitikėjimą. Reitingai abiem atvejais žada smukti, tiesa, naujos valdančiosios daugumos formavimas, naujos Vyriausybės tvirtinimas netolimoje ateityje suteiktų šiokių tokių dividendų. A. Kubilių gelbėja vienas „netyčiukas“ po kito.

Svarbiausia Lietuvos problema – tai kvailiai ir biudžeto vagys valdžioje. Jie teigia, kad daug ir sunkiai dirba. Sako kalbas, rašo kalnus popierių, nemiega naktimis – vargsta, nabagai, ieškodami, kaip subalansuoti tautiečių piniginių turinį. Nuo alkoholio, kavos ir apsirijimo ištinusiais veidais aiškina apie solidarumą, atsakingumą, vertybes ir susitelkimą gerovės vardan. Ne tautiečių, o jų gerovės.

Paskutiniame nepolitinės piliečių asociacijos „Jungtinis demokratinis judėjimas“ (JDJ) mitinge, vykusiame lapkričio 28 d. Kaune, Kęstutis Čilinskas paskelbė „antrą Sąjūdį“ – antioligarchinį ir bene svarbiausią priemonę pažaboti oligarchiją – piliečių renkamo valstybės tribunolo įkūrimą. Ką reiškia nepolitinė asociacija su politiniais reikalavimais – žino tik pats K. Čilinskas.

„Nacionalinis“ susitarimas – viešųjų ryšių akcija – pasirašytas. Jis turėjo suteikti Tėvynės sąjungos lyderiui ir šalies premjerui Andriui Kubilui indulgenciją socialinių išmokų karpymui ir alibi visuomenės akyse, tačiau tik pablogino „dialogą su tauta“. Nuo Vytauto Landsbergio vadovavimo laikų konservatoriai niekada nemokėjo valdyti kitaip, kaip tik skaldant tautą. Toliau A. Kubilius gali laisvai gintis neteisėtomis priemonėmis, drausdamas nepaklusnioms profsąjungoms piketuoti ir mitinguoti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesiogiai susidūrė su neįveikiama kliūtimi gerinti Lietuvos santykius su Rusijos Federacija. Tai lyg ilgo veikimo mina, padėta santykiuose su Kremliumi: okupacinės žalos atlyginimo klausimas. Gal verta padėti prezidentei? Kad reikia išieškoti žalą, tauta pasisakė referendume. Pamenu, aš irgi balsavau. Dabar balsuočiau kitaip. Tikrai būtų lengviau, jei SSRS dar egzistuotų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi ir pasipiktino žemiausiomis Europos Sąjungoje pieno supirkimo kainomis. Tačiau tiesa liko nutylėta ir po susitikimo. Ministras privalėjo paaiškinti tokio iš pažiūros keisto reiškinio priežastį. Jeigu žino. Jis nėra statistinis ministras, nes pats verčiasi žemės ūkiu, todėl tikriausiai gerai žino svarbiausias visą Lietuvos žemės ūkį smaugiančios problemas.

Dar esant „gyvam“ Arūnui Valinskui, Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija jau ieško jam pamainos ir neoficialiai tinkamiausia kandidate į parlamento vadovus nurodo savo politikos veteranę Ireną Degutienę. Nei Seimo dauguma, nei opozicija iš esmės tam neprieštarauja. O turėtų. I. Degutienė „gyvena“ Seime nuo 1996-jų, nuo tos garsios absoliučios konservatorių pergalės Seimo rinkimuose.

Tai, kad poetas ir renginių vedėjas Arūnas Valinskas yra banditas (ar su banditais susijęs asmuo) – nevykęs oponentų pokštas. Bet politikoje daug leidžiama. Skandalas išpūstas tiek, jog galima pamanyti, šiais laikais banditai daug reiškia. Lyg jų svarba toli viršytų, tarkime, „Leo LT“ ar švedbankių sukeltas problemas.

Pastaruoju metu daug kalbama, kiek ir kaip reikėtų mažinti motinystės (tėvystės) pašalpas, tačiau nesiūlomos jokios kitos priemonės  gimstamumui didinti. Būtent noras padidinti gimstamumą buvo svarbiausia šių pašalpų atsiradimo priežastimi. Ar reikia didinti gimstamumą? Dažnai sakoma, kad Lietuvai nebūtina turėti daug gyventojų, nes pakanka rūpesčių su dabar gyvenančiais.

Kai ekonomika dūsta nuo kreditinių išteklių trūkumo, Lietuvos banko vadovas tiktai skėsčioja rankomis, o politikai bando stiprinti reitingus. Opozicinės ir už Seimo ribų vegetuojančios partijos reikalauja Reinoldijaus Šarkino galvos. Kaip teigia tvarkiečiai, lankęsis jų frakcijoje R. Šarkinas nepaaiškino, kodėl Lietuvoje veikiantys bankai nesilaikė Europos centrinio banko pinigų skolinimo skatinimo politikos.

Prezidentė jau pirmą darbo dieną išsakė nemotyvuotą kritiką socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Ir turėjo tam taktinę priežastį. Štai oficialaus Prezidentūros pranešimo teksto ištrauka, jo svarbiausia dalis: Prezidentei D. Grybauskaitei kelia abejonių ministro R. Dagio vadovaujamos ministerijos veikla. Šalies vadovė akcentavo politinės valios stoką kuriant ir įgyvendinant reformas.

Reikia žmogaus, ant kurio būtų galima „sukarti visus šunis“? Toks žmogus surastas: Algirdas Šemeta. Likimas kartais skaudžiai baudžia tuos, kurie nors kažką daro tada, kai visi plaukia pasroviui. Istorija tokių pavyzdžių žino: Stolypinas - Rusijoje, Tyzenhauzas - LDK... Tai laikmečio išsišokėliai, žmonės, iškritę iš konteksto. A. Šemetos palyginimas su šiais reformatoriais būtų per drąsus ir gerokai pritemptas, bet panašumų yra.

Kandidatė į Prezidento postą Kazimiera Prunskienė „kibo į atlapus“ rinkimų favorite laikomai eurokomisarei Daliai Grybauskaitei, atvirai provokuodama stoti su ja į TV debatus. Pastaroji kvietimo diskutuoti tiesioginiame TV eteryje atsisakė. Bijo? D.Grybauskaitės įvaizdžiui kenkia kalbėjimas. Su kiekvienu pasisakymu ji atstumia nuo savęs vieną ar kitą grupę potencialių rinkėjų.

Meluoti negražu. Nekultūringa, neetiška. Bet melas vis tiek supa kasdien - pradedant televizoriumi ir užbaigiant pamokų neparuošusiais vaikais. Negalima sakyti, kad melas banguoja, priartėja ir vėl tolsta - ne, jis visada šalia. Kaip antroji dvasia. Meluojama susirietus. Meluojama oriai išpūtus žandus. Meluojama išradingai, kartais tiesiog tobulai. Laikraščius galima vadinti meloraščiais. Žurnalistus - meloristais.

Finansų ministras Algirdas Šemeta suklydo, padidindamas alkoholio, degalų ir tabako akcizus. Kuo jis vadovavosi, neaišku, matyt, tik savo intuicija. Negalima jo barti - juk norėjo, kad būtų geriau biudžetui, tam tikra prasme ir Lietuvai. Tačiau pasaulyje priimta, jog už klaidas reikia sumokėti. Ministras tikėjosi, kad padidėjęs akcizo mokestis duos daugiau pajamų.