Apie tai, kaip atpažinti lėtinį uždegimą ir kaip su juo kovoti, tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ diskutuoja gyvensenos medicinos ekspertai, mokslininkai Edita Kondrotienė ir Tomas Vaičiūnas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ragina pastebėti šiuos simptomus
Uždegimas – natūrali organizmo reakcija į svetimkūnius ar pažeidimus. Tačiau, kai šis procesas užsitęsia, organizmas pereina į nuolatinę gynybos būseną – tai vadinama lėtiniu uždegimu, o ilgainiui jis gali padidinti lėtinių ligų riziką.
„Lėtinis sisteminis uždegimas šiandien yra po tyrėjų padidinamuoju stiklu. Pastaraisiais metais mokslininkai pastebi tendenciją, kad tai yra vienas pagrindinių lėtinių ligų pradininkų, tokių kaip kraujagyslių ar virškinamojo trakto sutrikimai, insulino rezistencija, onkologinės ligos“, – pabrėžia tinklalaidėje dalyvavęs biomedicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas.
Anot mokslininko, lėtinį uždegimą išduoda ilgalaikis nuovargis, sumažėjęs darbingumas, miego sutrikimai, emocijų šuoliai, odos bėrimai. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kaip dažnai sergama, ar nenusilpęs imunitetas.
Įvardijo, kas sukelia uždegimą
Pasak T. Vaičiūno, lėtinį uždegimą gali nulemti genetinis polinkis, persirgtos infekcinės ligos, vartoti stiprūs vaistai, tačiau tai ne esminės priežastys. Gyvenimo būdo įtaka mūsų sveikatai taip dažnai akcentuojama ne veltui, nes būtent sveikos gyvensenos įpročių nesilaikymas yra pagrindinė lėtinio uždegimo priežastis.
„Netinkama mityba, judėjimo stoka, patiriamas stresas bei prasta miego higiena sukelia didžiąją dalį lėtinio uždegimo atvejų“, – paaiškina mokslininkas.
Anot eksperto, bene daugiausia įtakos turi tai, ką valgome ir kokių medžiagų su maistu gauna organizmas.
„Mūsų organizmas turi nuostabius savireguliacijos mechanizmus – gamina junginius, kurie kovoja su oksidaciniu stresu, sukeliančiu lėtinį uždegimą. Pavyzdžiui, žarnyne gerosios bakterijos gamina junginius, tiesiogiai kovojančius su lėtiniu uždegimu. Jei gerųjų bakterijų nepakankamai, netenkame įrankių, kurie padėtų kovoti. Perteklinis gyvulinės kilmės riebalų vartojimas, gerųjų riebalų trūkumas, nepakankamas vaisių, daržovių, sėklų ar riešutų vartojimas sudaro prielaidas lėtiniam uždegimui formuotis“, – paaiškina gyvensenos medicinos ekspertas.
Itin aktualu susidūrusiems su onkologine liga
Lėtinis uždegimas – daugelio ligų, net ir onkologinių, priežastis. Dažnai pastebima, kad kuriam nors iš šeimos, giminės narių susirgus onkologine liga, artimieji ima gyventi baimėje. Anot mokslininkės
Editos Kondrotienės, tokiu atveju svarbu nepasiduoti nerimui, imtis veiksmų – keisti gyvenseną palankesne sveikatai kryptimi.
Mokslininkai sutaria, kad vienas pagrindinių ginklų prieš lėtinį uždegimą – polifenoliai, natūralūs junginiai, aptinkami mūsų organizme bei kai kuriuose maisto produktuose. Gerai žinomas pavyzdys – kurkuminas, randamas ciberžolėje, pasižymintis priešuždegiminiu poveikiu. Itin plačiai tyrimuose ištirtas ir kitas polifenolis – resveratrolis.
Pasak E. Kondrotienės, gydytojai vis dažniau rekomenduoja polifenolius onkologinių ligų prevencijai, jei šeimoje ar giminėje fiksuota onkologinių ligų atvejų.
„Onkologinei ligai gydyti pasitelkiami stiprūs vaistai, o tai gali paskatinti lėtinio uždegimo formavimąsi. Polifenoliai dėl savo oksidacinį stresą mažinančio poveikio yra pirmos linijos pagalbinė priemonė, padedanti patiriant ligos sukeliamas neigiamas pasekmes“, – ekspertei antrina T. Vaičiūnas.
Efektyvūs sprendimai kovai su uždegimu
Be to, anot E. Kondrotienės, polifenoliai taip pat plačiai naudojami ir po onkologinės ligos gydymo, siekiant kuo greičiau atstatyti organizmo funkcijas.
„Po tokios ligos gydymo dažnai pacientai susiduria su apetito iššūkiais, šleikštuliu, tad natūraliai sunku užtikrinti tokią mitybą, kurioje netrūktų polifenolių“, – teigia mokslininkė.
Ekspertė pastebi, kad tokiu atveju ypač gerai pasisavinami skystos formos polifenoliai.
„Nors galime ciberžolę panaudoti kaip prieskonį, verta pastebėti, kad kurkuminas sunkiai tirpsta vandenyje, dėl to jis nebus gerai įsisavinamas. Todėl verta rinktis skystos formos polifenolius. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems jautrų skrandį, taip pat po onkologinės ligos gydymo, kai sutrinka apetitas, atsiranda šleikštulys“, – aiškina E. Kondrotienė.
Gyvensenos svarba
Tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ diskutavę T. Vaičiūnas ir E. Kondrotienė primena, kad kontroliuojant lėtinį uždegimą itin svarbu rūpintis savo gyvensenos įpročiais.
„Šiais laikais einame link to, kad gyvensenos veiksniai tampa ne tik profilaktine priemone, bet ir daugelio lėtinių ligų pagalbine gydymo priemone. Taikant gyvensenos intervencijas kartu su farmakologinėmis priemonėmis, spartiname natūralų organizmo atsistatymą ir, jei įmanoma, išgijimą nuo lėtinio sutrikimo“, – primena T. Vaičiūnas.
