Triuškinančią pergalę rezultatu 94:76 iškovoję žalgiriečiai toliau išsaugojo teorines viltis pasiekti išsvajotą įkrintamųjų etapą.
Vitorijos klubui atstovaujantis Tadas Sedekerskis po šios dvikovos teigė, kad pralaimėtos labai svarbios rungtynės:
„Norint patekti į atkrentamąsias, reikia žaisti kitaip. Išėjome kažkaip nenusiteikę. Nežinau, kokių priežasčių čia reikia ieškoti, „Žalgiris“ šiandien buvo geresnė komanda. Daug geresnė komanda, kuri žaidė kartu, dalijosi kamuoliu. O mūsų žaidimas buvo po vieną. Iš šono tai atrodė tragiškai. Dar liko trys rungtynės. Privalome pataisyti savo žaidimą, pradėti žaisti komandiškiau, dalintis kamuoliu ir tada viskas bus paprasčiau. O dabar tai liūdnos nuotaikos.“
Kaip tavo savijauta po patirtos kelio traumos? – žurnalistai pasiteiravo T. Sedekerskio.
Buvo klaustukų iki šio ryto treniruotės. Bet esu ne tas žmogus, kuris dėl kažkokių skausmų praleistų tokias rungtynes. Ypač sugrįžti į Lietuvą ir žaisti čia Kaune, prie tokios atmosferos, tikrai yra malonumas tiek „Žalgiriui“, tiek ir priešininkų komandai.
Šiose rungtynėse buvo daug estų sirgalių. Kaip patiko jų palaikymas?
Be abejonės. Estai labai myli krepšinį. Mūsų komandoje žaidžia du estai. Jau antri metai, kai tiek estų sirgalių atvyksta mūsų palaikyti čia į Kauną. Po pirmųjų Maiko Kotsaro taškų net nustebau, kad tiek sirgalių atvyko. Pirmą sekundę pasijautė tarsi namie žaistume.
Koks buvo planas pristabdyti Keenaną Evansą?
Nežinau, negaliu net pasakyti. Geras klausimas. Nebuvome pasiruošę. Jis pataikė sunkius metimus. Bet tokie žaidėjai turi gauti daugiau dėmesio. Jis yra vienas iš geriausių Eurolygos įžaidėjų.
Kaip vertini Lietuvai tekusius olimpinius burtus?
Tikrai negalvoju apie rinktinę, olimpiadą, atranką. Mano visas dėmesys į komandą, esame ne toje padėtyje, kurioje norėtume būti. Ateis birželis, tada galvosiu apie rinktinę.
Ne pirmą kartą „Baskonia“ kovoja dėl patekimo į atkrentamąsias. Bet sezono pabaigoje lieka už ribos. Ko galėtumėte pasisemti iš tų praėjusių sezonų pamokų?
Daug apie tai kalbėjau. Mūsų komanda yra jauna, daug noro, akys visų dega, bet pritrūksta mūsų patirties, brandos prieš tokias komandas kaip „Žalgiris“, „Partizan“. Kovoji dėl atkrentamųjų, atvažiuoji žaisti išvykos rungtynių, prie tokios atmosferos, bet išeini į aikštelę tarsi nenorėdamas žaisti, lyg būtum pavargęs. Tame ir esmė, kad žaidėjai turi būti brandūs, žaisti komandiškai. Ir atiduoti viską dėl pergalės, dėl savo komandos. Artėjant sezonui į pabaigą mes tarsi tą užmirštame ir pasibaigia komandinis žaidimas, visi pradeda žaisti po vieną. Po vieną gali laimėti vienas kitas rungtynes, bet tik tiek.
Kas turi daugiausia šansų užimti 10 vietą turnyrinėje lentelėje?
„Žalgiris“. Jeigu taip žais. Reikia palaikyti savus. Iš tikrųjų, tai nežinau. Visos komandos yra geros. Kai kurios turi palankesnius varžovus. Labai priklausys ir nuo to. Tos komandos, kurios turi geresnę formą.
Kokie likę komandos tikslai reguliariajame Eurolygos sezone?
Kaip ir sakiau, mes visą sezoną buvome aštuntuke. Ir treneris pabrėžė, kad esame verti žaisti atkrentamosiose. Bet atrodo, kad mes nenorime. Tiesiog mes esame verti ir turime pasinaudoti tuo šansu. Žaisti Eurolygos atkrentamosiose yra tarsi desertas. Būtų liūdna paleisti visa tai.
