Vis tik tokia vertybinė politika Švedijai gali kainuoti narystę NATO aljanse, nes šis įvykis dar labiau įpykdė jų stojimui ir taip prieštaraujančią Turkiją.
„Mano šventoji knyga – Koranas – buvo sudeginta ir suplėšyta. Ir jūsų valdžia tai leido. Kol tai bus toleruojama, mes nepasakysime „taip“ Švedijos narystei NATO“, – dar vasario mėnesį sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Tokiu griežtu pareiškimu Turkijos lyderis išsakė aiškią poziciją – Švedija nebus NATO, kol joje bus deginamas Koranas. Jis išstojo po to, kai šalia Turkijos ambasados Stokholme anti-islamistinis provokatorius, kraštutinės dešinės politikas Ramusas Paludanas sudegino Koraną. Šį įvykį ir tai, kad švedai jį traktavo kaip žodžio laisvę, tuomet pasmerkė ir JAV.
Tačiau Švedija nepaklausė ir uždegė žalią šviesą protestui, kurio metu, kaip ir patys žinojo, buvęs musulmonas, irakietis planavo deginti Koraną prie pagrindinės Stokholmo mečetės. Ir visa tai leido daryti tada, kai prasidėjo viena svarbiausių musulmonų švenčių – Aukojimo šventė Id Al Adha.
Korano deginimus kaip protesto formą ir bandė uždrausti šalies policija, tačiau Švedijos apeliacinis teismas nusprendė, kad svarbiau nuosekliai laikytis savo vertybių – žodžio laisvės ir draudimą deginti Koraną teismas panaikino.
Protestuotojai žodžio laisvę išreiškė taip – protestuotojas šventąją musulmonų knygą mėtė, spardė – atrodo, tarsi su ja jis žaistų futbolą. O galiausiai prieš uždegdamas ant Korano uždeda gabalėlį kiaulės šoninės – tai musulmonams, nevalgantiems kiaulienos, yra ne mažesnis išsityčiojimas nei deginimas. Šį, dar vieną viešą išsityčiojimą iš šventosios musulmonams knygos, Jungtinės Valstijos vadina nepriimtinu.
„Mes nuolat kartojame, kad religinių tekstų deginimas yra nepagarba ir tai skaudina. Be to, tai, kas gali būti teisėta, nebūtinai yra tinkama“, – teigia JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis
Šio įvykio įžeisti žmonės, ypač musulmonai, piktinasi sakydami, kad žodžio laisvė suteikiama tik tiems, kurie nori žeminti jų tikėjimą. O štai esą jei jie sugalvotų sudeginti, tarkime, LGBT vaivorykštinę vėliavą, vertybinė politika atsisuktų prieš juos ir tai būtų laikoma homoseksualų diskriminacija, o ne žodžio laisve.
Kiti tikina, kad problema slypi šalies teisinėje sistemoje, nes Švedijoje nėra įstatymų, tinkamai reglamentuojančių, kas yra anti-islamiška veikla ir dėl to žmonės gali daryti, ką tik nori. Juolab, kad užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip policija, panaudojusi jėgą, sulaiko asmenį, bandžiusį sustabdyti Korano degintoją, nors jis taip pat tik bandė apginti savo vertybes ir religiją.
Vis tik dėl tokios vertybinės politikos ir visiškai neribojamos žodžio laisvės musulmonų šventosios knygos atžvilgiu džiugina Putino Rusija, nes tai Švedijai gali kainuoti narystę NATO aljanse. Tam dabar jau ilgus mėnesius priešinasi įsižeidusi Turkija. Greičiausiai situacijos nesušvelnins ir Jungtinių Valstijų raginimai.
„Mes tikime, kad Švedija yra stipri ir pajėgi gynybos partnerė, kuri dalijasi tomis pačiomis NATO vertybėmis. Ji sustiprins aljansą ir prisidės prie Europos saugumo. Mes toliau tikime, kad Švedija turėtų NATO nare tapti kuo įmanoma greičiau“, – sako V. Patelis.
Kitą savaitę Turkijos ir Švedijos atstovai turėtų derėtis dėl narystės NATO, tačiau gali būti, kad įniršęs Erdoganas jas tiesiog atšauks, nes Ankara jau pasmerkė šį išpuolį prieš švenčiausią musulmonų knygą. NATO partnerės Švedijos narystei kol kas nepritarusias nares – Turkiją ir Vengriją – ragino sprendimą priimti iki aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje.
Tačiau Vengrija, labiau linkstanti į Kremliaus, o ne Vakarų pusę, pasinaudodama šiuo įvykiu paskelbė, kad balsavimą dėl jos narystės ratifikavimo perkėlė į rudens sesiją.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
