• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmosios  šio rašinio dalies pabaigoje minėtą medžiagą apie nacių okupaciją  bei okupantų vykdomą politiką Lietuvoje ir lietuvių tautos  jai pasipriešinimą lietuviai pogrindininkai nugabendavo į Švediją dviem keliais: per Berlyną  ir tiesiog per Baltijos jūrą,  rašo prof. dr. Tomas Remeikis savo knygoje „Lithuania  under German occupation 1941 -1945“.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinis ryšininkas Berlyne buvo nuo pirmosios sovietų okupacijos iš Lietuvos į Vokietijos sostinę pasitraukęs ir gavęs leidimą  čia gyventi  Antanas Valiukėnas, kartu su kelių artimųjų bendradarbių grupe suradęs diplomatinius kelius  į Stokholmą medžiagai nugabenti. Pradžioje  naudotasi vengrų ryšininkų pagalba, o vėliau, atrodo, artimiausio Valiukėno talkininko dr. Bronius Nemicko pastangomis buvo surastas patikimesnis kelias per Švedijos atstovą kariniams reikalams plk. Carl H. Julin – Dannfelt. Per Baltijos jūrą, per kurią net du kartus plaukė žymus pogrindininkas Algirdas Vokietaitis, ryšis su  Švedija buvo sudarytas veikiant kartu su Suomijos, Estijos ir Latvijos priešnaciškomis grupuotėmis.

REKLAMA

Abiem atvejais medžiaga buvo perduodama  buvusio Lietuvos  įgalioto ministro Švedijai  Vytauto Gylio Stokholme suburtai lietuvių grupei, ir tuojau pat, atitinkamai sugrupuota, paties ministro ji buvo įteikiama  JAV atstovui Švedijoje įgaliotam ministrui Hersheliui V. Johnsonui. O jo pavaldinys, nepriklausomybės laikotarpiu  buvęs Lietuvoje Amerikos konsulas  H. E. Carlson, pasirūpindavo jos išvertimu į anglų kalbą  ir parašydavo paaiškinimus, žinoma, ne be savo nuomonės, kuri, tai būtina pažymėti, Lietuvos atžvilgiu buvo objektyvi ir teigiama.

REKLAMA
REKLAMA

Taip paruošta medžiaga, kartu su įgalioto ministro Hershelio Johnsono pasirašytu lydraščių, diplomatiniu keliu buvo siunčiama į Vašingtoną Valstybės departamentui, o kai kuri – ir  Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijai. Tokiu būdu vienas iš  Lietuvos pogrindžio  tikslų buvo pasiekiamas: autentiška medžiaga apie lietuvių tautos kovą su naciškuoju okupantu bei jos siekiai valstybinės  nepriklausomybės buvo perduodama prieš naciškąją Hitlerio Vokietiją kovojantiems Vakarams, be abejo, laukiant jų pagalbos. Šie dokumentai JAV Valstybės departamente ir Didžiosios Britanijos Užsienio reikalų ministerijoje buvo perskaitomi, tačiau, pagal dr. Tomą  Remeikį, jie nepajėgė įtaigauti sąjungininkų politikos Lietuvos atžvilgiu ir tarnavo tik kaip žvalgybos šaltinis. Gaila , kad tai paaiškėjo tik po keliolikos metų, kai išryškėjo  tiesiog šlykšti JAV prezidento  Franklinp D. Roosevelto apgavystė - Lietuvos pardavimas savo  “dėdei Juozui”, Lietuvos kovotojų pagrindinę atramą, daug lietuvių gyvybių nusinešusią, Atlanto chartiją paverčiant beverčiu popiergaliu. O tarp  dokumentų  buvo ir tokių, iš kurių JAV ir Didžiosios Britanijos vadovai galėjo suvokti, ką  jie iš tikrųjų  tuo apgauliu visam pasauliui viešai paskelbtu pažadu juo pasitikėjusiai  kovojančiai lietuvių tautai daro. Taip: suvokė, žinojo, bet tylėjo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bene ryškiausias Atlanto Chartijos reikšmę Lietuvai pabrėžiantis įrodymas yra paties  JAV  įgalioto ministro  H. V. Johnsono Valstybės departamentui rašytas pranešimas apie lietuvių tautos siekius vokiečių okupacijos laikotarpiu  (psl. 315), remiantis  pridedamu plačiu dvidešimties  skyrių  Lietuvos pogrindžio memorandumu  (psl. 319 - 341). Priminęs, kad  pagrindinis lietuvių siekis yra Lietuvos nepriklausomybė, Johnsonas rašo, kad „iš  Lietuvos gaunamų dokumentų atrodo, jog didžiausia viltis  Lietuvos ateičiai yra Atlanto chartija, kuri yra Jungtinių Tautų tikslų įkūnijimas, todėl ji yra išversta į lietuvių kalbą ir plačiai skleidžiama Lietuvoje…“

REKLAMA

Nesuskaičiavau, kiek šiame rinkinyje dokumentų yra sutelkta, tačiau iš paskelbto JAV atstovybės Švedijai sąrašo matyti, kad per ją į Vašingtoną nukeliavo net 71 jų siunta. Kruopšti jų atranka sudaro neabejotinai tikrą vaizdą okupanto tikslų ir liudija lietuvių tautos  ryžtingas  pastangas jų įgyvendinimui pasipriešinti. Dėl to ir vyko kietos grumtynės, kurias, nė kiek neperdedant, galima pavadinti šaltu karu, kuriame dalyvavo ir daugybė net  okupanto į vienokią  ar kitokią vadinamos “savivaldos” tarnybą  įveltų ar įsivėlusių  žmonių, įskaičiuojant net ir patį  vyriausią, dar ir šiandien nežinia - tikrą ar tik vaidinantį, nacių paslaugūną, Pirmąjį generalinį  tarėją Lietuvos valdytojui Adrianui T. von Rentelnui Lietuvos kariuomenės buvusį generolą  Petrą Kubiliūną.

REKLAMA

Kubiliūnas buvo pirmasis savivaldos atstovas, supykdęs  į Lietuvą  atvykusį Vokietijos okupuotų rytų kraštų ministrą Alfreda Rosenbergą, primindamas jam Lietuvos kolonizavimą, per lėtai arba iš viso negrąžinant savininkams sovietų  atimtų nuosavybių, arba ištremtų lietuvių sodybas atiduodant iš Vokietijos atvykusiems neva lietuvių kilmės vokiečiams. Įtūžęs nacis  Kubiliūnui išdrožė pamokslą  ir išvyko atgal į Berlyną dieną anksčiau, nesulaukęs net jo garbei suruoštos iškilmingos vakarienės (psl 99 -109).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kubiliūnas, kartu su kitais  tarėjais – Germanu, Mackevičium, Matulioniu ir Ramanausku, taip pat , grupėje - net pirmas, pasirašė Vokietijos vyriausybei skirtą  peticiją, reikalaujančią Lietuvai nepriklausomybės (psl. 450 - 456). Jis  protestavo prieš Lietuvos komisaro Rentelno užmojį mobilizuoti lietuvius moksleivius bei studentus Reicho darbo tarnybai. Todėl ir nežinau kaip iš tikrųjų reikėtų vertinti gen. Petro Kubiliūno vaidmenį, jo nesmerkdamas JAV įgaliotam ministrui Švedijoje  H. Johnsonui sakęs vienas  žymus lietuvis pogrindžio veikėjas, patikimas žinių apie  padėtį Lietuvoje  šaltinis (psl.  231) 

REKLAMA

Rinkinyje yra dar keli itin svarbūs dokumentai, žymių vadovaujančių lietuvių pasisakymai bei protestai prieš okupantus vokiečius. Išskirtini yra  septynių partijų bei kovos organizacijų Lietuvai taip pat nepriklausomybės reikalaujantis memorandumas - kreipimasis į Vakarų  pasaulio valstybes (psl. 496 -504) ir ypač drąsus protestas Vokietijai prieš  Lietuvos  kolonizaciją ir jaunimo mobilizavimą  karo bei darbo tarnybai, pasirašytas trijų žymių  nepriklausomybės laikų politikų - buvusio Lietuvos  prezidento dr. Kazio Griniaus ir buvusių  žemės ūkio ministrų  prel. Mykolo Krupavičiaus ir prof. Jono Aleksos  (psl.  281 - 289). Kiti keli dokumentai liudija apie  lietuvių  pasipriešinimą nacių pastangoms mobilizuoti jaunimą kovai prieš Sovietų sąjungą, sutinkant jungtis į šį  karą tik vokiečiams sutikus duoti Lietuvai pilną valstybinę nepriklausomybę. Dokumentais tikroviškai parodyta  ir Plechavičiaus armijos organizavimo bei jos  sunaikinimo eiga,  lietuvių  kovotojų  sukliudymas naciams suorganizuoti SS  legioną ir vežti lietuvius į Vokietiją darbams.

REKLAMA

Tačiau išskirtinai būdingu reiškiniu šiame rinkinyje reikia laikyti dokumentus, parodančius JAV atstovybės Švedijoje laikyseną bei nuotaikas lietuvių atžvilgiu. Jeigu tiksliai suskaičiavau, daugiau kaip 70 JAV įgalioto  ministro H. Johnsono lietuvių atgabentus dokumentus aptariančių pranešimų Amerikos Valstybės departamentui labai teigiamai vertina lietuvių tautos laikyseną nacių atžvilgiu ir jų kietą  kovą prieš šį okupantą. Už tai - geras pažymys  rinkinio autoriui dr. Tomui Remeikiui, šią medžiagą paviešinusiam. Pirmiausia tai įrodymas  kitataučiams, kad lietuviai buvo nė kiek nemažesni nacių priešai negu amerikiečiai, anglai, prancūzai bei kitos Vakarų Europos tautos, bet ir patiems lietuviams, ypač homo sovieticus dvokalu dar ir dabar tebeatraugėjantiems, kad lietuvių tauta ne tik nebendradarbiavo su naciais, kaip kad dar ir dabar daug šių “homo sovietcus” tipų teigia, bet ryžtingai prieš juos  kovojo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat  reikia pažymėti, kad, sovietų okupacijai sugrįžus, daugybė šių kovotojų  išėjo į miškus kovoti prieš raudonuosius pavergėjus. Tad labai apgailestauti tenka šia kryptimi Kremliaus apakintų visokių  “tikrųjų  lietuvių” elgesį, segiojančių  partizanams nacių etiketes bei teršiančių juos dar net banditizmo srutomis. Žinau, jų niekas nepataisys, nes tai iš sovietinės okupacijos laikų užsilikęs kvapas, tačiau  kitiems anų laikų lietuvių patriotiškumu ir jų  kova dėl  Lietuvos  laisvės suabejojusiems išsamesnis susipažinimas su šiais dr.Tomo Remeikio  pateiktais autentiškais dokumentais padėtų. Beje, rinkinyje skelbiama medžiaga  imta ne iš Lietuvos, kaip pirmoje rašinio dalyje minėjau, bet  iš  JAV valstybinių archyvų.

Lithuania under German occupation
Despaches from US Legation in Stockholm
Compiled and  Edited by Thomas Remeikis
Išleido Vilniaus universiteto leidykla
Universiteto  g. 1, LT -01122, Vilnius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų