Tačiau opozicija sako: reforma tik įtvirtins įstaigų vadovų vienvaldystę ir sunaikins pačią valstybės tarnybą. Parlamentarų apsikabinimai ir plojimai – po Seimo sprendimo pritarti valstybės tarnybos reformai.
„Iš tikrųjų, tai yra... istorinis žingsnis“, – taip balsavimo rezultatus vertina vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
O kas bus pertvarkoma? Valstybės tarnautojai ir pareigūnai ne į vadovų pareigas galės būti priimami ir be konkursų, jiems atlyginimus įstaigos galės mokėti tokius, kokių reikalauja darbuotojai. Premjerė aiškina, kodėl taip reikia.
„Statistikos departamentas paskelbė laisvų darbo vietų statistiką. Tai siūlau atkreipti dėmesį į eilutę, kur yra daugiausia laisvų darbo vietų. Ir taip yra visada. Tai yra viešasis administravimas, todėl, kad didžiąją dalį laisvų darbo vietų mes tiesiog už jokius pyragus negalim žmonių dabar prisivilioti arba taikytis kažkokias neskaidrias schemas“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Dabar valstybės tarnautojai ir pareigūnai yra skirstomi į grupes, pagal kurias konkrečiai yra skaičiuojami atlyginimai. Tačiau, pasak premjerės, tai tik dar labiau kiša koją ieškant konkrečių specialistų.
„Informacinės technologijos, kibernetinė sauga. Yra daugybė tokių labai labai nišinių specializacijų, kur žmonių niekaip neįmanoma į tuos laiptelius įdėti“, – aiškina I. Šimonytė.
„Ir šiaip žmonės, kurie dirba šiandien valstybės tarnyboje, jie jaučia perdegimą ir jų netenkina visos tos sąlygos, kurios dabar yra. Žinoma, ir žmogus, kuris gauna paslaugą, turi būti patenkintas, ką sukuria kaip produktą valstybės tarnyba“, – tvirtina A. Bilotaitė.
„Valstybės tarnybos likvidacija arba privatizacija...“, – taip šią reformą vadina buvęs premjeras, demokratas Saulius Skvernelis.
„Tas modelis, kuris įteisinamas dabar yra – tai atrankos be konkursų, be centralizuotos atrankos iš esmės. Vadovas paliekamas su pilna diskrecija, ką priimti, ką atleisti, kam mokėti didesnį atlyginimą, kam nemokėti“, – sako S. Skvernelis.
Opozicija kritikuoja, kad valstybės tarnautojai ir pareigūnai galės dirbti pagal privačiame sektoriuje įprastus darbo santykius.
„Atseit, gali naudotis darbo kodekso nuostatom, bet valstybės tarnybos įstatymas tam ir yra atskiras – yra specifika: pareigūnai, politikai, yra teisėjai. Sferos labai įvairios ir negali vieno kurpaliaus taikyti“, – teigia Seimo socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas.
Jau nuo liepos padidės merų ir teisėjų atlyginimai, nuo kitų metų sausio – pareigūnų ir tarnautojų algos, o nuo naujos kadencijos – Seimo ir Vyriausybės narių atlygiai. Naujieji parlamentarai, Seimo Pirmininkas ir premjeras gaus beveik dvigubai didesnius atlyginimus iki mokesčių, ministrų algos bus dar daugiau nei dvigubai didesnės. Vis dėlto valstybės tarnybos pertvarkoje numatyta nuostata perskaičiuoti atlyginimus kas dvejus metus kelia opozicijos nepasitenkinimą.
„Jeigu išeina 2023 metai, tai mes imame 2021 metų vidurkį, kuris jau šiandien skiriasi maždaug 250 eurų. <...> Maža to, mes jį indeksuosim tik 2025 metais ir taikysim naują tik 2026 metais“, – sako A. Sysas.
Diskusijos dėl valstybės tarnybos reformos prasidėjo praėjusį rudenį. Kad reforma galutinai įsigaliotų, būtinas prezidento Gitano Nausėdos parašas.
