Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašytas planas įtvirtino abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi.
Istorinis sprendimas
„Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai. Nuolatiniam buvimui perkelti savo brigadą į Lietuvą – istorinis sprendimas. Ir Lietuvai, ir Vokietijai. Jis labai reikšmingai padidins gynybinį potencialą, stiprins NATO atgrasymą bei kolektyvinę gynybą.
Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti kolegą Borisą Pistorių Vilniuje ir esu dėkingas jam ir jo tautiečiams už šį sprendimą“, – spaudos konferencijoje po pasirašymo kalbėjo A. Anušauskas.
Pasak jo, pirmadienį pasirašytas veiksmų planas detalizuoja, kaip bus įgyvendintas brigados dislokavimas.
Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais.
Anot A. Anušausko, kitų metų pavasarį į Lietuvą atvyks pradinė komanda, kuri iki metų išaugs iki brigados perdislokavimo elemento, įsikursiančio Vilniaus. 2025–2026 m. vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas.
„Siektina, kad per šį laikotarpį persikeltų pagrindiniai vienetai. Tam esame įsipareigoję sukurti reikalingą karinę ir, žinoma, civilinę infrastruktūrą. 2027 m. brigada Lietuvoje turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą. Tai reiškia, kad visi brigados vienetai bus šalyje. Pilnai sukomplektuoti ir aprūpinti, parengti vykdyti nustatytas užduotis“, – dėstė A. Anušauskas.
Veiksmų planą parengė jungtinė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų darbo grupė. Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus.
Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos.
Turėsime namų darbų
Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
„Kartu pasirūpinsime, kad joms būtų sudarytos sąlygos gauti švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas gimtąja kalba, o antrosios karių pusės turėtų galimybę įsilieti į darbo rinką. Neabejoju, kad tiek jų kariai, tiek jų šeimos taps pilnaverte mūsų visuomenės dalimi“, – sakė A. Anušauskas.
„Turėsime tikrai nemažai namų darbų, tačiau neabejoju, kad juos įgyvendinsime sėkmingai ir sparčiai. Tai bus visos valstybės projektas“, – pridūrė jis.
Projektą koordinuos premjerės įkurta komisija, o KAM ir Vokietijos gynybos ministerija toliau bendradarbiaus dėl šio klausimo.
Juokavo dėl pilietybės
Ministras dėl brigados asmeniškai dėkojo ir B. Pistoriui už jo asmeninę paramą įgyvendinant šį sprendimą.
„Ministre, esu dėkingas už glaudų bendradarbiavimą. Be to nebūtume pasiekę šio taško, kuriame esame dabar. Tikiu, kad šiandien atverčiame ne tik naują Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos Bundesvero bendradarbiavimo, bet dar gilesnės strateginės partnerystės tarp Lietuvos ir Vokietijos puslapį“, – teigė A. Anušauskas.
„Šiandienos vizitas nėra eilinis vizitas užsienyje. Šiandien prasideda itin svarbus etapas Vokietijos brigadai Lietuvoje. Bet iš pastarųjų mėnesių patirties galiu pasakyti, kad tai ir naujas etapas mūsų šalių draugystei“, – teigė B. Pistorius.
Vokietijos gynybos ministras lankėsi Lietuvoje jau keturis kartus.
„Pokalbių su ministru metu pasakiau, kad jeigu ir toliau viskas vyks tuokiu tempu, tai kitais metais aš jau prašysiu Lietuvos pilietybės“, – juokavo B. Pistorius.
Jis pabrėžė, kad Bundesveras dar niekada užsienyje nėra dislokavęs nuolatiniam buvimui tiek daug karių.
„Tai bus naujovė. Čia bus tikrai didelė brigada. Noriu priminti, kad iš viso bus 4,8 tūkst. karių ir papildomai civilių, kurie atvyks į Lietuvą.
Dislokuodami brigadą Rukloje ir Rūdininkuose, netoli didžiųjų miestų Kauno ir Vilniaus, sukursime patrauklias sąlygas karių artimiesiems ir šeimų nariams, kad jie čia jaustųsi tikrai gerai.
Tai yra svarbu, kalbant apie mokyklas, darželius, susisiekimą, būstą, skrydžius. Viskas jau yra ruošiama“, – dėstė B. Pistorius.
Vokietijos gynybos ministro teigimu, kad su šia kovos veiksmams paruošta brigada jo šalis atlieka savo lyderystės vaidmenį NATO aljanse.
„Ginsime NATO teritoriją ir užtikrinsime patikimą atgrasymą, kai to reikės“, – patikino jis.
B. Pistorius pripažino, kad sklandė abejonės dėl brigados dislokavimo, tačiau nuo sprendimo priėmimo iki veiksmų plano pasirašymo praėjo vos šeši mėnesiai.
„Tai yra didelis pasiekimas. Kai kurie yra vis dar nekantrūs ir klausia, kodėl dar nėra tos brigados. Bet visi, kurie dirba prie šios temos žino, kad tai yra labai didelė užduotis ir per keletą savaičių neįmanoma to projekto įgyvendinti“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.
Paaiškino, kodėl brigada visada turi būti Lietuvoje
Vokietijos televizijos žurnalistė paprašė A. Anušausko paaiškinti jos šalies žiūrovams, kodėl Lietuvai reikia, kad brigada būtų dislokuota nuolat, o ne tik atvyktų, kai iškiltų grėsmė.
„Pirmiausia, prisiminkime 2022 metus. Po plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą NATO stiprino rytinį flangą, siuntė papildomus pajėgumus, tą darė ir Vokietija. Tačiau tuo pačiu metu mes pergalvojame ir savo gynybos planus. Regioniniai gynybos planai numato teritorijos gynybą čia ir dabar, nedelsiant, neužleidžiant nė vieno metro NATO šalių teritorijos agresoriui.
Šiuo atveju, tai yra ryžtingas ir didelis sprendimas. Jis reikalauja visų šalių pastangų, ir priimančios, ir pajėgas siunčiančios šalies. Norint įgyvendinti šiuos planus, reikia turėti pakankamus pajėgumus vietoje. Nepamirškime, kad krizės atveju, dar ne karo, bet krizės atveju galimi ir papildomi pajėgumai, kurie keliautų į rytinio flango šalis, jei toks poreikis atsirastų“, – dėstė A. Anušauskas.
B. Pistorius situaciją lygino su Šaltojo karo metais.
„Mes pratęsime tai, kad buvo darome ir Vakarų Vokietijoje, kol dar egzistavo Varšuvos paktas. Mes taip turėjome sąjungininkų pajėgas mūsų teritorijoje. Jungtinė Karalystė, JAV, Prancūzija, Nyderlandai turėjo šimtus tūkstančių karių, kurie buvo nuolat dislokuojami Vokietijoje, kad jie puolimo atveju galėtų iš karto kovoti, kad galėtų užtikrinti tinkamą atgrasymą. Tai funkcionavo. Vokietija visada galėjo pasikliauti tuo, kad sąjungininkai bus mūsų teritorijoje, mus gins ir mums padės, kai mums reikės“ – teigė Vokietijos gynybos ministras.
Pasak jo, šiandien situacija tokia, kad rytinis NATO flangas pasislinko į rytus dėl Aljanso plėtros.
„Visų sąjungininkų, tarp jų ir Vokietijos, pareiga yra užtikrinti rytų flango saugumą“, – sakė B. Pistorius.
Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.
Lietuvoje šiuo metu yra dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.
Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kad jie virstų realybe, jiems dar turi pritarti Seimas. Pertvarka ateityje gali sudaryti galimybes pereiti ir prie visuotinio šaukimo įgyvendinimo.
