Maskva savo įtaką Afrikoje plečia per propagandą, demokratijos menkinimą ir „Wagner“ grupuotę. Kadaise Putino sukurtos privačios kariaunos vadeiva jau siūlo savo paslaugas Nigerio karinei chuntai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Afrikiečiai skanduoja „Putinas“ ir „Rusija“, o ir Rusijos vėliavų minioje daugiau nei savo šalies – Nigerio – vėliavų. Tai – karinės chuntos rėmėjų protestas Niamėjuje. Kariškiams nuvertus pirmą per daugelį metų į valdžią demokratiniu būdu atėjusį prezidentą Muhamedą Bazoumą, Nigeryje pakvipo ne tik kariniu riktu, bet ir Rusija.
Rusijos vėliavomis afrikiečiai mojuoja ne atsitiktinai. Sankt Peterburge dvi dienas su Afrikos lyderiais posėdžiavęs Putinas pietiniame žemyne savo įtaką plečia jau ne vienerius metus.
Vienas ryškiausių Rusijos įtakos Afrikoje įrankių – privati „Wagner“ kariauna, kurią Maskva ne vienerius metus siūlo Afrikos šalims kaip rusišką piliulę nuo islamistų ir sukilėlių keliamų problemų. Lygiai taip pat „Wagner“ atėjo ir į Sudaną, ir į Malį, o dabar jų vadeiva Jevgenijus Prigožinas jau taikosi į Nigerį bei giria perversmą.
„Todėl ir myli „Wagner“. Todėl „Wagner“ labai efektyvūs. Nes tūkstantis „Wagner“ kovotojų gali padaryti tvarką ir sunaikinti teroristus, neleisdami jiems pakenkti taikiems gyventojams valstybėse. Todėl tai, kas įvyko Nigeryje – ne kas kita, kaip tautos kova su kolonizatoriais“, – kalbėjo J. Prigožinas
Saugumą Afrikos šalyse rusų samdiniai užtikrina mainais į resursus. Sudane gavo išskirtines teises kasti auksą, Centrinėje Afrikos Respublikoje – ir auksą, ir deimantus. Nigeryje glūdi vieni didžiausių pasaulyje urano klodų.
Kartu su karine pagalba ir ginklais, Maskva į Afriką pastaraisiais metais pumpuoja ir propagandą.
Afrikos strateginių studijų centras sukūrė žemėlapį, kuriame tamsiau pažymėtos šalys, kuriose Kremlius labiausiai taikosi į demokratiją, menkina ją per propagandą, kišasi į rinkimus ir remia perversmus, taip stumdami šalis į Rusijos įtakos glėbį.
Panašus scenarijus gali grėsti ir Nigeriui, kur už protestuotojų nugarų – Rusijos vėliavos.
„Tikimės, kad įvyks tikri pokyčiai, kaip ir Malyje, ir Burkina Fase. Ir Nigerio žmonės turės savo balsą“, – kalbėjo protestuotojas.
„Per 12 metų Nigerio gyventojų kasdienybė nepasikeitė. Norime pasakyti tam mažam Makronui, kad Nigeris priklauso mums“, – antrino kitas nigerietis.
Savaitgalį į neeilinį posėdį susirinkusi Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) pagrasino Nigerio perversmo lyderiams sankcijomis, jei šie per savaitę negrąžins prezidento.
„Jei mūsų reikalavimai nebus įvykdyti per vieną savaitę – imsimės visų priemonių, kad atkurtume Nigeryje konstitucinę tvarką. Galime panaudoti ir jėgą“, – posėdyje teigė ECOWAS prezidentas Omaras Tourayus.
Tiesa, tai jau septintas panašus perversmas per 3 metus Afrikos vakarų ir centriniame Sahelio regione. Iki šiol grasinimai sankcijomis buvo bevaisiai.
Tačiau Nigerio chuntą perspėjo Prancūzija. Esą netoleruos jos išpuolių prieš Prancūzijos interesus. Perversmo lyderiai baiminasi, kad Paryžius gali jėga išlaisvinti demokratiškai išrinktą Nigerio prezidentą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
