Ir itin saugomus vakarinius frakus, ir kasdienius drabužius mes anksčiau ar vėliau skalbiame ir valome – išsitepa ir apdulka net ir tvarkingai dėvimi drabužiai. Taip pat yra ir su automobiliais.
Automobilio darbinė aplinka tikrai nėra dėkinga jo „rūbui“: net ir saulėtą dieną ant automobilio paviršiaus nusėda dulkės, o dar prisiminkite žiemos purvą ir druskas... Būtent dėl druskų automobilius pavasarį turėtų plauti net ir patys didžiausi tinginiai – dažų įtrūkimuose likusios druskos gali gerokai paspartinti korozijos procesą.
Plovykla ar savaitgalio atrakcija?
Vienareikšmiško atsakymo, kur po žiemos prausti automobilį, nėra – vieni renkasi plovyklas, kiti mieliau švarina savo automobilius patys. Išties, žiemos purvus daug patogiau nugremžti plovyklose, tačiau čia yra keletas niuansų. Pavasarį geriau rinktis brangesnę plovyklą – jose dažniau tikrinama šepečių būklė. Tai svarbu, nes žiemos purvus prastas šepetys ne tik nuplauna, bet ir su juo braižo dažų paviršių.
Tiesa, nemažai vairuotojų savo automobilius plauna patys, tai jie daro ne tik taupydami pinigus. Teigiama, kad taip automobilis nuplaunamas geriausiai ir be jokių šalutinių poveikių. Tiesa, tai yra šiokia tokia prabanga – vandens procedūroms reikia laiko ir tinkamos vietos. Tačiau būtent tokiems automobilininkams ir skirsime šiame straipsnyje surinktus patarimus.
Pagrindiniai principai
Visas dulkes ir žiemos purvą plauname tiesiog leisdamiesi nuo viršaus žemyn, o pabaigiame pačiais purviniausiais darbais – gramdydami susikaupusius nešvarumus nuo buferių, slenksčių ir automobilių ratų.
Automobilį tinkamai „išmuilavus“ vertėtų nepagailėti vandens, kad nuplautume visas automobilinio šampūno liekanas. To nepadarius ant dažų paviršiaus lieka negražūs muiluoto vandens pėdsakai. Dėl tos pačios priežasties nuplautą automobilį vertėtų gerai nusausinti, nes tik tuomet jo paviršius atrodys be priekaištų.
Kibiras ar vandens srovė?
Plaunant automobilį pačiam vienas iš bjauresnių dalykų yra prie automobilio nešioti vandens kibirus. Be viso to, šliūkštelėjimas iš kibiro nenuplauna automobilio taip gerai, kaip stipri vandens srovė, todėl dauguma automobilininkų taikosi mašinas plauti ten, kur galima pasinaudoti žarna su stipria vandens srove. Plaunant automobilį tokiu būdu vertėtų prisiminti bent keletą pavojų.
„Aukšto slėgio vandens čiurkšlės yra gana pavojingos automobiliui. Net automobilių plovyklose aukšto slėgio vandens srovė naudojama gana specifinių vietų, pvz. ratų arkų švarinimui, o pačiam kėbulo paviršiaus plovimui naudojama nors ir intensyvi, tačiau ne tokio didelio slėgio vandens srovė. Štai senuose automobiliuose po dažų sluoksniu vietomis neretai slepiasi storesnis ar plonesnis glaisto sluoksnis, o itin stipri srovė minėtą glaistą gali net nudaužyti. Ne ką mažiau stipri srovė pavojinga ir neseniai dažytiems paviršiams. Tai vertėtų prisiminti, nes kitu atveju, po tokio automobilio plovimo gali prireikti apsilankyti jau mano dirbtuvėse“, – pasakojo automobilių dažytojas Adrijus Dzimidavičius.
Tad, norėdami gero savo automobiliui, neatsukite čiaupo iki galo – vandens srovė jokiu būdu negali būti pernelyg stipri.
Šampūnai, poliravimas ir vaškavimas
Retas vairuotojas savo automobilį „maudo“ be specialaus šampūno. Visų automobilinių ploviklių sudėtyje yra aktyvių medžiagų, kurios padeda greičiau atskirti nešvarumus nuo automobilio kėbulo. Jei plaunant automobilį be specialių ploviklių mes sunaudotume apie aštuonis kibirus vandens, naudodami specialias priemones išsiverstume tik su kokiais trimis kibirais.
Tačiau po pavasarinio automobilio prausimo neretai pamirštame kitą svarbią procedūrą – tai kėbulo paviršiaus poliravimas ir vaškavimas. Geriau įsižiūrėję, net ir ant švariausiai nuplauto automobilio paviršiaus mes pastebėtume miniatiūrinių įbrėžimų. Poliravimo tikslas – tuos nelygumus pašalinti.
„Daugelio poliruoklių naudojimas yra visai paprastas – specialia kempine ar minkštu natūralaus pluošto skudurėliu padengiame kėbulo paviršių plonyčiu poliravimo pastos sluoksniu ir paliekame kelioms minutėms apdžiūti. Po trumpos pertraukėlės sausu natūralaus audinio skudurėliu triname tol, kol paviršius pradeda blizgėti, o jūs, braukdami skudurėlį dažų paviršiumi, nejaučiate jokio pasipriešinimo“, – aiškino automobilių dalių ir automobilinės kosmetikos pardavimų specialistas Saulius Grigaitis.
Po kėbulo paviršiaus poliravimo būtinai pasirūpinkite ir ilgalaike poliruoto dažų ir lako sluoksnio apsauga, t.y. vaškavimu. Vaškavimo procesas yra toks pats, kaip ir poliravimo – vėl tenka ilgiau ar trumpiau pasidarbuoti minkštais skudurėliais.
Taip padengtas kėbulo paviršius bus ne tik geriau apsaugotas nuo neigiamo kelio dulkių ar purvo poveikio – poliruotą ir vaškuotą automobilio paviršių bus daug paprasčiau nuplauti. Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad poliravimu ir vaškavimu specialistai pasirūpinti pataria bent keletą kartų per metus.
