„Nevok“ - moko septintasis Dievo įsakymas. „Jei nevogsi ir nesukčiausi - neišgyvensi“ – rodo realybė. Nesigilinsime, kuris pasakymas teisingesnis, tačiau pabrėšime, kad šiuo metu kas vienuoliktas žmogus pasaulyje – parduotuvių vagis. Lietuva nėra išimtis ir šio reiškinio neišvengia.
Krizė suaktyvino vagišius
Vagysčių skaičius nuolat didėja dėl taip vadinamo sunkmečio. Pastebima, kad vasaros metu Vilniuje vagysčių būna mažiau – vagys keliasi į Palangą ir kitus Lietuvos kurortus, o rudeniop sugrįžta.
Elektroninė prekių apsauga, kameros ir apsaugos darbuotojai ne visada sulaiko vagišius nuo noro kažką nugvelbti. „Maxima LT“ spaudos atstovė Renata Saulytė nurodė, kad jų parduotuvių tinklas vidutiniškai užfiksuoja 450-500 vagysčių atvejų į savaitę visoje Lietuvoje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio specialisto Pauliaus Radvilavičiaus teigimu, policija ir parduotuvių tinklai stengiasi kaip įmanydami apsaugoti parduotuves nuo vagišių, stiprindami apsaugą.
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenimis, 2006 metais per sausio-rugsėjo mėnesį Vilniaus apskrityje buvo užregistruota 721 vagystės atvejis. Netikėtai užklupus finansinei krizei, šis skaičius ėmė augti ir 2008 metais pasiekė 817 vagystės atvejų per tą patį periodą. Šiemet statistikos departamentas jau užfiksavo 1022 vagystes iki rugsėjo mėnesio.
„Vagių išmonei ribų nėra"
Dažniausiai į vagių akiratį krenta tokios prekės, kaip tabako gaminiai, brangūs alkoholiniai gėrimai, skutimosi peiliukai, apatinis trikotažas, knygos, kvepalai, kosmetikos prekės, asmens higienos priemonės, drabužiai. Šias prekes renkasi dėl to, kad jos negenda ir yra lengvai ir greitai realizuojamos „juodojoje rinkoje“, t.y. paklausa tokioms prekėms visada buvo, yra ir bus.
Anot R. Saulytės, dabar stebima nauja tendencija – vagys orientuojasi į brangesnes prekes, pavogtų prekių vertė išaugusi penktadaliu. Taip pat vagystės tapo labiau organizuotomis, kai vienas nukreipia dėmesį, kitas paima, o trečias paslepia ir išneša. „Vagių išmonei ribų nėra. Patys pagalvokite, apie ką galvoja ilgapirštis, įsimetęs į vežimėlį šaldytuvą, veždamas jį pro kasas ir tikėdamasis, kad niekas to nepastebės?“, – stebisi R. Saulytė.
Tačiau apie kitus vagysčių būdus „Maxima LT“ atstovė pabijojo pasakoti. „Pastebėjome, kad kai tik pabendraujame su žiniasklaida vagysčių tema, padaugėja norinčių pakartoti ar išbandyti tuos pačius būdus“, – nuogąstavo pašnekovė. Policijos atstovas atvirkščiai pabrėžė, kad jokių „egzotiškų“ būdų, palyginamų su tais, kuriais įnešami draudžiami daiktai į įkalinimo įstaigas, jis negali prisiminti: „Viskas elementaru – nuplėšiamos pakuotės su magnetiniu kodu, prekė slepiama drabužiuose“.
Parduotuvių vagišių klasifikacija
Visus parduotuvių vagis galima būtų suskirsti į tris dideles grupes: profesionalai, mėgėjai ir „užuomaršos“.
Profesionalai – tai žmonės, kuriems vagystė yra pagrindinis pajamų gavimo šaltinis. Dirba tiek grupėse, tiek pavieniui. Jie ir yra tų aukščiau išvardytų „einamiausių“ prekių vagys, kuriuos yra labai sudėtinga sučiupti.
Mėgėjai – tai kleptomanai, imantys ką nors „atsiminimui“, arba stichiniai vagys, imantys viską iš eilės arba tai, kas „guli ne vietoje“. Tokio tipo vagis suvilioja paprastos smulkmenėlės. Pastebima, kad vagys-mėgėjai suaktyvėja prieš šventes, kai renkasi prekes, kurias galima būtų padovanoti. Juos iš tiesų lengviau sučiupti, nes retas kuris gerai išmano parduotuvių apsaugos sistemos subtilybes.
„Užuomaršos“ – tie, kurie ryžosi vagystei pirmą kartą ir juos domina ne rezultatas, o pati galimybė kažką pavogti. Tokiems vagims gali šauti į galvą išsinešti bet ką. Juos sučiumpa prie išėjimo, kur „užuomarša“ pasako, kad pamiršo „susimokėti".
Kaip atskirti vagį?
Ypatingą reikėtų stebėti žmonių grupeles, kai vienas jos atstovų bando atitraukti pardavėjo arba apsaugos darbuotojo dėmesį klausimais, netyčia numeta prekę ir t.t. Pirkėjai su atviromis rankinėmis, kuprinėmis, ryšuliais, skėčiais, susuktais laikraščiais taip pat kelia įtarimų. Dar vagišių galima atskirti iš nervingo slampinėjimo po parduotuvę ir ilgo prekės rinkimosi.
Jei ankščiau potencialų vagį buvo galima nustatyti iš asocialios išvaizdos, tai dabar parduotuvių darbuotojai ir policija susiduria su sunkumais – vagia net iš pažiūros intelektualios išvaizdos žmonės. „Vagišiai nėra vien į vargingą padėtį patekę ar socialinę atskirtį jaučiantys asmenys, vagiantys duonos žiauberę alkiui numalšinti – jie yra paties įvariausio amžiaus, profesijų, socialinių grupių ir pan“,– teigia P. Radvilavičiaus. Galima teigti, kad dalis tokių žmonių serga kleptomanija ar turi psichoemocinių sutrikimų, tačiau didžioji dalis papraščiausiai yra vertybinės orientacijos suformuotų polinkių aukos. „Nuomonė, kad vagia tik romai ir narkomanai – tai stereotipas. Kas labiausiai neįtikėtina, tačiau mums ne kartą yra įkliuvę vagiantys užsieniečiai, atvykę ne iš pačių vargingiausių kraštų – Vokietijos, Čekijos, Skandinavijos šalių“, – prisimena R. Saulytė. Anot jos, užsieniečių motyvai dar labiau stebina – vagia suvenyrus su Lietuvos simbolika arba alkoholinius gėrimus. Vokietis, vagiantis rakto pakabuką, galėtų būti priskirtas prie kvailiausių vagysčių atlikėjų.
„Maxima LT“ spaudos atstovė naujienų portalui Balsas.lt papasakojo dar vieną atvejį, kai vagystė buvo ne tiek kvaila, kiek juokinga: „Viena dailiosios lyties atstovė ryžosi nugvelbti apatinio trikotažo komplektą, apsivilko jį po drabužiais ir pasislėpė parduotuvėje, kad pasiliktų joje per naktį. Naktį vis sukaukdavo signalizacija, atvažiuodavo apsaugos darbuotojai, bet niekaip negalėjo surasti triukšmo kaltininko. Ryte, parduotuvės darbuotojams atėjus į darbą, vagišė tuoj pat įkliuvo“.
Darbuotojai irgi vagia?
Neseniai Vilniaus aps. VPK išplatino spaudos pranešimą, kad UAB „Domos Solida“ pardavėja S.S. pranešė policijai, kad į parduotuvę įėjęs nepažįstamas vyriškis, sudavė jai kumščiu į veidą ir pagrobė iš kasos 3000 Lt ir kavą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Domos Solida“ pardavėja S. S. kartu su draugu T. A. inscenizavo apiplėšimą ir melagingai pranešė policijai apie nebūtą nusikaltimą.
Ankščiau buvo pastebima, kad vagysčių tiek iš išorės, tiek iš vidaus skaičiai panašūs. „Dabar, sunkmečiu, darbuotojai labiau vertina savo darbo vietą, todėl vagysčių atvejų iš vidaus sumažėjo“, – teigia R. Saulytė.
Pirkėjai raginami išlikti budriais
„Vieną kartą vokietis paliko parduotuvėje savo piniginę ir nešiojamą kompiuterį. Džiugu tai, kad apsaugos darbuotojai laiku tai pastebėjo ir gražino radinį šeimininkui. Po šio įvykio mums dėkojo net iš Vokietijos ambasados, buvo malonu“, – dalinosi įspūdžiais „Maxima LT“ atstovė spaudai.
Be parduotuvių tinklų kenčia ir patys parduotuvių klientai. Kai parduotuvėse būna spūstys, vagišių taikiniu gali tapti apsipirkti atėjusiojo piniginė ar mobilusis telefonas. Parduotuvių tinklai stengiasi informuoti per garsiakalbį, kad pirkėjai būtų budrūs, nes sužiūrėti visų vagių per kameras neįmanoma. Pirkėjai iš tikrųjų stengiasi saugoti savo turtą, kad nepatektų į ilgapirščių spąstus.
