• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susirūpinęs skambina Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Dūmos pirmininkas Borisas Gryzlovas iš miego kelia Europos Sąjungos užsienio politikos vadovą Javierą Solana. KGB buvęs generolas, dabar - apaštalo šv. Andrejaus fondo ir Rusijos nacionalinės garbės centro atstovas Vladimiras Jakuninas anksčiau jį ordinu už nuopelnus Lietuvai apdovanojusiam prezidentui Valdui Adamkui rašo graudų  laišką.

REKLAMA
REKLAMA

Visi jie reikalauja pasmerkti  ir padėti jiems sudrausminti buvusią Maskvos okupuotą , o dabar jos neklausančią mažytę nepriklausomą valstybę Estiją. Rusijos Dūmoje svarstomas  pasiūlymas su Estija  nutraukti  diplomatinius ryšius. Maskvos meras Jurijus  Lužkovas skelbia neįsileisiąs Estijos gaminių, jo piliečiai demonstruoja  prie Estijos ambasados, neleisdami niekam iš jos išeiti, grasindami net ją nugriauti.

REKLAMA

Daug Rusijai vadovaujančių  politikų ruošia arba skatina demonstracijas prieš Estiją kituose miestuose. Estijos sostinėje Taline nuo balandžio 26 vakaro vyksta riaušės, kurių padarinys (šį straipsnį rašant)– apie pusantro šimto žmonių sužeista, vienas nuo žaizdų miręs, 800 areštuotų. Neramumai plečiasi ir  į kitus miestus, ir dar didesniems ruošiamasi artėjančios sovietų pergalės prieš nacizmą šventės proga. Taigi – didelis politinis šurmulys Rytų Europoje, pirmas tokios apimties po Sovietų sąjungos subyrėjimo. Kas ir kodėl čia pasidarė? Geras klausimas. Tačiau  yra  ir geras,  tikslus atsakymas, tik kažin ar daugelis žmonių, tarp jų – ir įtakingų, net ir Vakarų pasaulio valstybėse vadovaujančių  politikų norės jį pripažinti. Nes tai, nors ir tikrovė, neginčytina istorija, bet gal net daugumai šių politikų yra labai nemaloni, kurios jie, santykiaudami, bet vėl tiksliau – net nuolaidžiaudami Maskvai, nenori matyti. O ji - labai paprasta.

REKLAMA
REKLAMA

Estams jau seniai nusibodo ir įgriso kasdien patiems matyti ir gausiems Talino lankytojams užsieniečiams aiškinti apie jų sostinės  vidury, ant kalvos, ryškiai matomoje vietovėje, stovinčią sovietų kareivio bronzinę skulptūrą, vaizduojančią  Estijos išlaisvintoją, kai tikrovėje ji yra žiaurios sovietų okupacijos priminimas. Todėl jau seniai buvo puoselėjama mintis šią okupanto  atstovo statulą iš ten pašalinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ir pagaliau, nebegalėdami daugiau su šia padėtimi apsikęsti, tautiečių spaudžiami, Estijos valstybės vadovai ryžosi taip padaryti, bet, kaip visa eiga rodo, derama pagarba Antrajame pasauliniame  kare žuvusiųjų karių atžvilgiu, nepaisant kurioje pusėje  ir dėl kurio tikslo jie būtų  kovoję, paminklą perkeliant į Karių kapines. Taigi ten, kur tokie atmintiniai rodiniai  priklauso. Tačiau rusams užmojis netiko, ir, estams pradėjus jį vykdyti, 2007 m. balandžio  26-tos vakare Taline, paminklo aplinkoje, kilo riaušės. Nors šiandien dar neaišku, kur jų  pradžia, bet gal ir netoli nuo tiesos  pirštų dūriai į Maskvą, nes jas pradėjusių  girtų jauniklių  išsišokimai  estų tvarkingos  policijos pastangomis  būtų baigęsi tą pačią naktį ir nebūtų sulaukę tokio Maskvos atkirčio bei Rusijos politikų pastangų  patraukti  bent jau  Europos  sąjungos dėmesį ir sukelti tokį didelį tarptautinį triukšmą. O šis triukšmas kelia  jau daug klausimų ir dar daugiau neaiškumų, ypač dėl vakariečių atsiliepimo, įskaičiuojant ir Lietuvą. Kaip mūsų valdžia atsiliepė? Ar taip, kaip reikėjo?

REKLAMA

Atsakymas aiškus - ne. Ir tai yra dar vienas didelis nesusipratimas. Tarp daugelio tokių  per praėjusius porą metų. Jau penktadienio, balandžio  27-tos, rytą prezidento, premjero ir užsienio reikalų ministro rankos turėjo būti ištiestos į telefonus pokalbiams su atitinkamais Estijos vadovais ir nedvejojant pareikštas jiems pritarimas, „Lietuvos ryte“ (2007 04 30) rašo Marius  Laurinavičius. Panašiai teigia ir dienraščio vyr. red. pavaduotojas Rimvydas Valatka. “Esame įsitikinę, kad šiuo metu, kaip ir Baltijos valstybių išsivadavimo iš sovietų okupacijos metu, Lietuva, Latvija ir Estija turi itin susitelkti solidarumui, todėl mūsų valstybė per savo aukščiausius pareigūnus turėtų nelūkuriuodama  išreikšti solidarumą Estijai” – penktadienio rytą  sakė konservatorių vadovas Andrius Kubilius, pasiuntęs laišką “seseriškai” Estijos partijai.

REKLAMA

Panašūs  pareiškimai tviska ir kituose tinklapiuose. Tik kur toji Lietuvos valdžia slypi? Kol  kas išgirdom tik prezidento Valdo Adamkaus pritarimą, bet irgi labai diplomatišką, politiškai atsargų, nors į jį kreipęsis Valdimiras Jakuninas buvo net nemandagiai, tiesiog įsakomai, provokuojantis. Jis liepė Lietuvos prezidentui „pakilti aukščiau politinio tendencingumo ir vadinamojo europietiško solidarumo ir išsakyti  aiškų  nepritarimą  Estijos valdžios sprendimui išmontuoti Kario išvaduotojo paminklą ir iškasti  sovietinių karių, žuvusių kovoje su fašizmu palaikus”. Estijos sprendimas “sulaukė neadekvačios Rusijos politikų reakcijos… Sovietų armija neatnešė laisvės Baltijos šalims, tad ar galima  smerkti Estiją, jeigu sovietų karių palaikai iš centrinės Talino aikštės bus perlaidoti kapinėse” - buvo Adamkaus atsakymas į šio ruso aukšto laipsnio kagebisto įžūlų nurodymą. Tikslesnis atsakymas būtų buvęs okupacijos priminimas ir “kario išvaduotojo” tikruoju vardu pavadinimas, nes šie stiprūs, pikti Maskvos  kaltinimai Estijai kaip tik  tokio priminimo baime ir remiasi. Juk šis “bronzinis kareivis” Taline, vienoje iš  Baltijos valstybių sostinėje, Kremliui, pagal jo dabartinių vadovų nuolatinį skardenimą pasauliui, buvo akivaizdžiausias šių tautų  neva išlaisvinimo iš nacių okupacijos liudininkas, jų istorinės klastotės atrama. Jeigu mes, buvusi Sovietų sąjunga, dabar jos paveldėtoja Rusija, būtume buvę Estijos  okupantai, tokio paminklo savo sostinėje estai tikrai netoleruotų, kiekvienu metu, savo akies nė nemirktelėję, galėjo drožti pasauliui į akis Vladimiras Putinas ir jo pakalikai. O dabar – toji klastotė, bent viena tikrai didelė jos dalis, jau velniop. Tad kaip galima nesiusti? Ir čia jau nebe Kremliaus vadovų jautrumas žuvusiems kariams, kurių lavonų pilni Rusijos laukai, ir jų palaidojimu niekas nesirūpina, bet tik sena Rusijos imperinė politika. Dar bjauriau - čia žuvusių karių panaudojimas savo naujiems  kėslams. Jeigu  ir ne fiziškai  okupacijai, tai artimųjų  kaimynių ekonominei ar kitokiai “globai”. Dėl to tad ir norėtųsi  ne tik prezidento, bet ir premjero, užsienio  reikalų ministro, net ir Seimo pirmininko viešų pareiškimų Estijos naudai. Stiprių ir aiškių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žiniasklaidoje paskelbtas Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas aiškina, kad paminklo perkėlimas ir karių perlaidojimas yra Estijos vidaus reikalas, todėl ir šiam užmojui kliudantys vandalai turi būti patraukti teisman. Gerai, bet kur prezidentės Vaira  Vyke  Freiberga  žodis? Tokiu jautriu reikalu kaip šis buvusio okupanto paveldėtojo Rusijos atžvilgiu visos trys Baltijos valstybės turi būti vieningos, puoselėjančios  vienodą politiką, ir labai apgailėti reikia, kad taip nėra. Šiandien  bėdose su Rusija - Estija, o rytoj gali būti ir Lietuva. Sakykim, nutarusi ant Žaliojo tilto Vilniuje dar tebestovintį sovietinį  palikimą  perkelti į Grūtą, kur iš tikrųjų tos skulptūros ir priklauso, o jų vietoje pastatyti keturių  Lietuvos  partizanų  stovylas. Iš tikrųjų tik taip ir reikėtų  padaryti. Į Grūtą reikia nugabenti ir okupanto palikimą Palangoje, ir visus  kitus, pakeičiant juos irgi paminklais tose vietovėse kovojusiems partizanams. O Vilniuje, Lukiškių aikštės vidury, pastatyti pagrindinį paminklą visiems Lietuvos partizanams, taip išryškinant  istorinę tikrovę.

REKLAMA

Balandžio 30-tą Estijos žiniasklaida pranešė, kad “bronzinis  karys” Karių kapinėse jau sumontuotas ir gali būti lankomas. Belieka pastatyti tik sieną užnugaryje ir baigti  tvarkyti aplinką. Taigi užmojis kaip ir baigtas. Tačiau nei Estijoje gyvenantys valstybės priešininkai rusai, nei Rusijai vadovaujantys politikai Maskvoje nurimti nežada.

REKLAMA

Rusijos Dūma nutarė imtis ir politinių, ir ekonominių priemonių, į Taliną atsiuntė  delegaciją, nors  Dūmos narys Michailas Margelovas rusus ramina, patardamas “nekirsti iš peties”. Tad ir Lietuvos politikams reikės ir stipresnių pareiškimų, ir paveikesnės diplomatinės veiklos. Estijos naudai. Ir, neduok Dieve, estus nuviltumėm. Tai būtų niekada neatleistina nuodėmė.

“Amerikos  Lietuvis”, www.alietuvis.com

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų