Ministrė aiškina, kad diskutuoja, tačiau vis dar nežino, ar nuleis minimalią išlaikymo kartelę ir ar egzaminas liks privalomu stojantiems į aukštąsias mokyklas. Tuo tarpu specialistai ragina nenuolaidžiauti: pabrėžia, kad matematinės užduotys ugdo žmonėse aibę įvairiausių gebėjimų, loginį mąstymą, o tai vėliau tiesiogiai atsiliepia visai šalies ekonomikai. Remiantis Amerikos tyrimo duomenimis, nuleidus egzamino išlaikymo kartelę, galėtų nukristi net ir šalies BVP.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Vilniaus Antakalnio gimnazijoje į matematikos pamoką renkasi vienuoliktokai. Mokiniai jau šį pavasarį laikys pirmąją matematikos brandos egzamino dalį. Jie neslepia – jaučia nemažą nerimą, nes egzaminų vertinimo tvarka iki šiol neaiški ir nežinia, ko tikėtis.
„Jaudinuosi, manau, imsiu tikrai korepetitorių šiais metais. Ir jo, tiesiog stengsiuosi pasiruošti kiek įmanoma geriau“, – sako vienuoliktokė Radvilė.
„Daug kas nerimauja, labai visi bijo matematikos dažniausiai. Aš manau, kad dar prie to labai prisideda tai, kad dar, ypatingai mes, vienuoliktokai, neturim prieigų prie... Na, ta prasme, turim šiek tiek prastesnę prieigą prie vadovėlių“, – mano vienuoliktokas Rokas.
Mokytojas: matematika – ne vien apie skaičius
Trečius metus gimnazijoje dirbantis jaunas mokytojas pradeda pamoką. Jis žino –matematika nėra vien mokslas apie skaičius. Uždaviniai ugdo daugybę gebėjimų, loginį mąstymą, kas vėliau gyvenime žmogui praverčia įvairiose srityse.
„Mokiniai, kurie geriau mato matematiką ir ją supranta, iš karto daug geriau lavina savo kritinį mąstymą, problemų sprendimą, abstraktų mąstymą, kas ir yra tas visas pagrindas“, – sako matematikos mokytojas Nikita Gladčenko.
Tiek mokytojas, tiek ir mokiniai tikina, kad matematikos egzaminas yra apipintas įvairiausiomis baimėmis, o egzamino organizavimo tvarka, kuri pastaruoju metu keičiasi kiekvienais metais, tik didina įtampą.
„Baimė bet kuriuo atveju yra, bet, manau, dėl to, kad jiems rūpi jų rezultatas ir jų ateitis, o ne pats egzaminas ir pats dalykas“, – mano mokytojas.
Tuo tarpu mokiniai pripažįsta, kad yra baisu.
„Nelabai žinom, ko tikėtis, tai tas baisu“, – pripažįsta vienuoliktokė Radvilė.
„Kad ir kaip man pačiam gal gerai sektųsi matematika, bet kokiu atveju yra labai nemalonu matyti, kaip tarsi visi aplinkiniai dėl to kenčia“, – sako vienuoliktokas Rokas.
Ministrė atsakymo pateikti neskuba
Tuo tarpu švietimo ministrė dėl artėjančių egzaminų tvarkos vis dar jokio atsakymo nepateikia. Tiek dėl minimalios išlaikymo kartelės, tiek apskritai, ar jis bus privalomas stojant į aukštąsias mokyklas – mat dėl to dar vyksta diskusijos.
„Diskutuosime su įvairiomis socialinėmis grupėmis. Tai dabar konkrečiai tikrai nepasakysiu jau sprendimų, bet tikrai dirbame, analizuojame, diskutuojame ir kalbamės“, – sako švietimo ministrė Raminta Popovienė.
Ir visgi, ministrė neatmeta galimybės, kad nuleis matematikos egzamino išlaikymo kartelę ir padarys šį egzaminą nebeprivalomu stojant į aukštąsias mokyklas.
Tuo tarpu organizacija „Švietimas #1“ dalijasi Amerikoje atliktu tyrimu ir skaičiuoja, kad nuleidus egzamino išlaikymo kartelę žemiau, tikėtina, kad net šalies BVP nukristų žemiau.
„Tyrimai rodo, kad matematikos žinios yra siejamos su šalies ekonominiu augimu, atlyginimo augimu, na, ir inovacijomis“, – tikina „Švietimas #1” vadovė Laura Masiliauskaitė.
O viso to priežastis – visai paprasta. Taip pat, kaip ir tikina mokytojai, matematika yra ne vien tam, kad žmonės mokėtų sudėti skaičius, bet kad išlavintų smegenis, o kartu ir mąstymą bei geresnį dalykų suvokimą.
„Bazinės matematikos žinios ir matematinis mąstymas prisideda prie kūrybiškumo lavinimo, loginio lavinimo, na, ir kompleksinių problemų sprendimo. Ir visos šios savybės yra reikalingos šiuolaikiniam žmogui“, – priduria L. Masiliauskaitė.
Pramonininkai antrina
O tokioms mintims antrina ir prie ekonomikos ypač didele dalimi prisidedantys pramonininkai. Nepriklausomai nuo srities, matematinės žinios yra būtinos tiek darbuotojams, tiek ir vadovams.
„Jeigu mes neugdysime matematinių gebėjimų ir tos kartelės neturėsime aukštesnės, tai tikrai Lietuva nebus nei konkurencinga, nei skaitmeninė, nei žalia“, – mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktorė Raminta Radavičienė.
Ji pabrėžia, šiuo metu ypač trūksta inžinerijos sričių specialistų, o tai yra ta sritis, kur kritiškas, loginis mąstymas yra svarbiausias. Negana to, matematikos žinios, pasak jos, garantuoja ir geresnį atlyginimą.
„Yra priklausomybė tiesioginė išvesta, kad tie, kas matematikos žinias turi aukštas, turi didesnę galimybę į didesnį atlyginimą, į didesnę integraciją darbo rinkoje“, – pasakoja R. Radavičienė.
Sprendimą dėl matematikos egzamino išlaikymo kartelės švietimo ministrė žada jau artimiausiu metu. Taip pat planuoja apsispręsti, ar matematikos egzaminas ir toliau bus privalomas visiems norintiems rinktis aukštąjį mokslą.


