Viskas apsiverstų aukštyn kojomis, jei į karą įsitrauktų terorizmą remiantis Iranas, per kurio kontroliuojamą sąsiaurį išplaukia net trečdalis pasaulio naftos. Jei konfliktas plėstųsi, degalų kainos šautų į viršų. O apie tokį scenarijų jau svajoja Rusija.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Lietuvos degalinių švieslentėse didesnių pokyčių nematyti, kainos nusistovėjusios.
„Nuo praeitos savaitės, jeigu buvo žaliavinės naftos kainos virš 95 dolerių už barelį, buvo nukritusi vos ne iki 85“, – teigė lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys.
Šeštadienį „Hamas“ užpuolus Izraelį naftos kaina šoktelėjo, tačiau nežymiai.
„Truputį ta naftos rinka buvo sureagavusi neigiamai, bent vakar buvo negražios informacijos, kad gali vienaip ar kitaip pasikeisti, bet šiandien matom, kad tiesioginių pokyčių nėra“, – sakė V. Šukys.
Kadangi naftos kainos dėl daugybės priežasčių svyruoja nuolat, karo veiksmai Gazos ruože, pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, smarkiai Lietuvos vairuotojų nepaveiks.
„Jis greičiausiai apsiribos apie 5–7 centus už litrą, priklausomai nuo dyzelino ar benzino. Tas pabrangimas įtakotas to, kad nafta pirmadienį brango, šiuo metu ji pinga ir tas pokytis nebus didelis. Tai, ar mes turime baimintis – sakyčiau, kad ne“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Tačiau istorija rodo, kad labiausiai naftą išbrangina būtent geopolitiniai konfliktai. O pastarasis – itin karštame taške, apsuptame naftą eksportuojančių šalių. Dabar esminis klausimas – ar į Palestinos teroristų ir Izraelio karą įsitrauks aplinkinės valstybės
„Neatmesčiau varianto, kad matysime dar vieną naftos kainų šuolį, kai prasidės aktyvūs kariniai veiksmai Palestinos teritorijoje“, – aiškino „Citadele“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Labiausiai nerimą kelia Irano planai. Iraną Jungtinės Valstijos yra pripažinusios terorizmą remiančia valstybe, o šiomis dienomis Rusijai dronus tiekiantis Iranas tai tik patvirtino – gyrė ir sveikino „Hamas“ už smūgius Izraeliui. O Irano žinioje – siauras Hormūzo sąsiauris, per kurį pasaulį pasiekia ženkli dalis naftos.
„Iranas kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį, per kurį pervežama daugiau nei trečdalis pasaulinės naftos pasiūlos. Jei, teoriškai kalbant, būtų kažkokie žingsniai iš Irano, kurie būtų nukreipti naftos transporto per Hormūzo sąsiaurį blokavimui, tai tiesiogiai paveiktų naftos pasiūlą“, – sakė A. Izgorodinas.
„Tada galėtume kalbėti, kad naftos kaina kiltų ne vieną dešimtį dolerių už barelį“, – pridūrė M. Dubnikovas.
„Yra Iranas, kuris jau sveikina teroristus, yra ta pati Rusija, kuri suinteresuota ir yra laiminti pusė viso šito konflikto kontekste“, – kalbėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
O Rusija su Saudo Arabija jau kurį laiką dirbtinai kelia naftos kainas mažindamos jos gavybą. Tad Kremliui naujas karo židinys naudingas ne tik politiškai, nes nukreipia pasaulio dėmesį nuo Ukrainos, bet ir leis užsidirbti – eilinį kartą kruvinais būdais.
„Rusijos nafta taps paklausesnė ir Rusija galės didinti eksporto mastą ir tą naftą parduoti už gerokai aukštesnes kainas“, – teigė ekonomistė.
Jei išsipildytų blogasis scenarijus ir į karą Gazos ruože įsitrauktų kitos šalys, pabrangusi nafta Lietuvai reikštų lėtesnį infliacijos susitraukimą.
„Standartinis Lietuvos gyventojas maždaug 6 proc. savo išlaidų skiria degalams, kas yra nemažai. Reiškia, jei naftos kaina kyla, automatiškai matome didesnį spaudimą infliacijai negu ES vidurkis“, – sakė „Citadele“ vyriausiasis ekonomistas.
Vėl brangtų ir prekės, nes degalai yra svarbi prekių kainų dedamoji. Kuris scenarijus išsipildys, nuspėti negali niekas, nes teroristų ar jiems prijaučiančių valstybių veiksmai tiesiog neprognozuojami.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
