Žemaičių kalba tapo 572-ąja, į kurią išverstas šis jau klasika tapęs kūrinys „Mažasis princas“. Pasak vertėjo, simboliška, jog šis leidinys pasirodė žemaičių rašto metais.
Teko sugalvoti terminą
„Versdamas šią knygą į žemaičių kalbą, norėjau ir stengiausi, kad su ta pakilia ir romantiška „Mažojo princo“ dvasia, būtų išlaikyta ir žemaičių kalbos dvasia“, – teigė Juozas Pabrėža.
Pedagogas pripažįsta – verčiant „Mažąjį princą“ netrūko iššūkių. Pavyzdžiui, žodžiai žibintas ir žibintininkas – neturi tiesioginio atitikmens žemaičių kalboje.
„Ir reikėjo tokį žodį atrasti, jis gal nėra toks autentiškas, bet žemaičiai sako – „liktarna“. O žibintininko iš liktarnos nepadarysi, tai turėjau sugalvoti žibintininko pakaitalą ir jis skamba toj knygoje taip – „liktarnos priveizėtojas“, – pasakojo žemaitis J. Pabrėža.
Audio knygoje moteriškus rožės ir lapės vaidmenis įgarsinusi dainininkė ir dainų autorė Austėja iš pradžių išsigando tokio iššūkio.
„Galvojau, kiek laiko reikės mokytis. Žemaitiškai skaityti yra labai daug reikalų. Visi, kurie bandė – tikrai žino“, – prisipažino Austėja.
Knyga maketuota Šveicarijoje
Moters manymu, žemaičių kalba „Mažasis princas“ skamba išties išskirtinai.
„Žemaičių tarmė priduoda grynumo, tikrumo ir galbūt pagerina knygą, nes lieka mažiau saldumynų“, –tikino ji.
Vertimo leidėjai turėjo vieną reikalavimą knygai, kad joje, kaip ir visuose kituose vertimuose, išliktų originalios iliustracijos.
„Būtent tas Šveicarijos fondas, kuris organizuoja leidybą ir turi tam teises, jie patys maketuoja, kad išliktų originalios iliustracijos. Įsivaizduojat, ne Lietuvoje maketuota knyga, o Šveicarijoje“, – paaiškino J. Pabrėža.
Surinko 54 knygų kolekciją
O štai šiaulietė Aistė parodė savo „Mažojo princo“ kolekciją – joje net 54 knygos išverstos skirtingomis kalbomis, tačiau iliustracijos jose tos pačios, kaip ir originale.
„Čia yra Azerbaidžano kalba, iliustracijos yra visos tokios pat. Tas labai įdomu, jos visos yra originalios, vienos spalvingesnės, kitos mažiau spalvingos, bet visos jos yra originalios“, – pasakojo Aistė Žalevičienė.
Aistra „Mažajam princui“ gimė dar mokykloje, kai jų klasei nepavyko suvaidinti šio daugiaprasmio kūrinio.
„Romantikos čia nedaug, bet knyga sužavėjo mokyklos laikais ir va, šiandien turiu nedidelę kolekciją“, – atviravo knygų entuziastė.
O brangiausi egzemplioriai tie, kurie atvyko iš tolimiausių kraštų – Kinijos, Brazilijos ar Šri Lankos, kur kalbama sinhalų kalba. Knygos į Aistės namus parkeliauja iš šeimos kelionių, jas parveža draugai ar pažįstami.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo reportaže.
